XII-asis bėgimas „Baltijos kelias“ (2003)

Iliustracija

XII-asis bėgimas „Baltijos kelias“ vyko 2003 m. rugpjūčio mėn. 22-24 d.
Komandos vadovas – LBMA prezidentas Romas Bernotas.
Dalyvavo 18 bėgikų iš Lietuvos ir keletas iš Latvijos (informacija tikslinama).
XII-ojo Baltijos kelio bėgimo dalyviai lietuviai (su parašais)

Pristatome kvietimą, programą ir pasiruošimą šiam bėgimui.

*****************************************************

Dvyliktą kartą tuo pačiu keliu

Kas mums visiems buvo Baltijos kelias 1989 metais? Tai metų metais puoselėtų vilčių, nepamatuotos drąsos ir Baltijos tautų valios protrūkis. Tai buvo didžiulė džiaugsmo šventė, į kurią (neapsimeskime drąsuoliais) ėjome su mus visus lydėjusiu šešėliu. Bet ėjome. Pasižiūrėję į kitus buvom drąsesni. Nesigailėjome, kad gyvajame Baltijos kelyje stovime šalia nepažįstamų žmonių, bet mums atrodė, kad seniai juos pažįstame, nes gerai supratome, ko visi susirinkome. Tada, mums stovint šalia kitų žmonių dar nesusikabinusiems rankomis, tvyrojo kažkokia paslaptinga tyla, sąmonę dirgino jaudulys. Visi labai susilaupę kažko laukėme. Juk dauguma, o gal net visi, stovėję kelkraštyje susikabinę rankomis, nežinojome, kad mums vietoje grėsmingų kirčių, po kojomis iš lėktuvo kris gėlės. Ačiū Dievui, kad niekam kitam tada nešovė į galvą kvaila mintis, kuri kirbėjo mano pasąmonėje, o kas gi būtų, jei mums susikabinusiems rankomis, kažkurioje vietoje į gyvąją žmonių grandinę neprieteliai įjungtų elektros srovę (gal kas iš „Sporto“ skaitytojų atmena A. Dumalako straipsnį „Lietuvos ryte“ apie mano tiesioginį kontaktą su elektras). Manęs nepaleido mintis – ar visi, ar pirmas, o greičiausiai paskutinis, ar paskutiniai, stovintys gyvoje grandinėje… iškeliautų į dausas.

Kas mums šiandien Baltijos kelias? Didžiajai daugumai žmonių tai vingiuota, vietomis siaurėjanti ir platėjanti, aitriai dvokianti patižusiu asfaltu, su kelkraščiais ir be jų magistralė, kuria be didelio vargo ir klaidžiojimo galime nuvažiuoti pas savo kaimynus latvius bei estus. Taip pat, jeigu niekur neskubame, galime pasigrožėti kai kur jau apsamanojusiais paminklais tapusiais pakelės akmenimis ir kryžiais kurie garbingų žmonių ir tėvynės patriotų be jokių finansinių injekcijų buvo pastatyti to gyvojo Baltijos kelio pakraščiuose, kad ateities kartoms paliudytų istorinį faktą, akimirksniu apskriejusį visą pasaulį.

Man ir mano pasekėjams Baltijos kelias – šventa vieta, į kurią kiekvienais metais ateiname pasimelsti, atlikti šventos pareigos ir atiduoti duoklę tiems, kurie sugalvojo gyvąjį Baltijos kelią, atvedusį į Laisvę. Tas saldus žodis Laisvė! Viešpatie, tegul nesupyksta ant manęs tie, kurių sūnūs ir dukros už ją paaukojo savo gyvybes, gal buvo per maža kaina, už kurią mes nusipirkome Laisvę? Gal todėl garbingi ir dešimtmečiais puoselėti šventi siekiai šiandien jau baigiami užmiršti? Juk ta išsvajotoji mūsų Laisvė dar tokia gležnutė, juk ji dar – nepilnametė. Ar turime teisę pamiršti tą kelią ir kitus kelius, kuriais taip ilgai ir sunkiai ėjome į Laisvę? Pagalvokime apie tai visi. Gal tada kai kurių miestų ir rajonų vadovams nebeteks lyg per iškreiptą veidrodį žiūrėti į mums ir stebėtis tartum perdėtu mūsų ryžtu ir pastangomis, dėl kurių sudarome šiokių tokių problemų bėgdami per jų teritorijas. Tačiau šalia tokių nė su kuo nepalyginami Panevėžio merai gausiai ten sukviestiesiems mūsų pasitikti žmonėms yra sakę, jog pastaruoju metu jiems primename kažkada garsėjusį Baltijos kelią, kuriuo taip didžiavomės ir kurį daugelis pamiršo.

Neturėjau tikslo priminti Baltijos kelios istorijos, tačiau neparašyti apie tai negalėjau, nes vis sunkiau ir sunkiau susilaukiame šio kelio pakraščiuose esančių savivaldybių vadovų dėmesio ir paramos. Jų parama – būtina, nes bėgti šiuo keliu be Kelių policijos palydos griežtai draudžiama, o kas kitas, jei ne jie, gali mus apsaugoti?

Jau vienuolika kartų Baltijos kelyje palikome savo pėdsakus. Jeigu kiekviename jų išdygtų po ramunę, manau, jog žiedų būtų daugiau nei tada stovėjusių žmonių gyvajame Baltijos kelyje. Abejojantiems paaiškinsiu, kad bėgančių nuo Vilniaus iki Talino kiekvienais metais būna 30-35 žmonių. Tačiau raštuose, kreipdamasis į savivaldybių vadovaus, prašau, kad per savo miestų ir rajonų teritorijas pagrindinius bėgikus palydėtų tų vietovių bėgimo mėgėjai. Todėl visai atsakingai teigiu, kad Baltijos kelyje mes kartu paliekame gausybę pėdsakų. Negalime nepaminėti ir to fakto, jog Baltijos kelyje ramunėmis turėtų sužydėti artimiausių mūsų kaimynų latvių, estų, baltarusių ir rusų pėdsakai, kuriuos jie ne kartą paliko. Baltijos keliu daug kartų „veržėsi“ bėgti Švedijos, Danijos, Suomijos ir Norvegijos atstovai. Tačiau Lietuvos bėgimo mėgėjų asociacija negalėjo patenkinti jų norų dėl lėšų stygiaus. Norint priimti tokį gausų būrį, reikia turėti pilnesnę kišenę, nes iškiltų transporto, nakvynės, maitinimo ir kitų problemų, o padėti norinčių nė su žiburiu nerasi.

Tik šio garbingo istorinio bėgimo saulėtekyje tikrai nestokojome rėmėjų: mėsos ir pieno kombinatai, įvairios akcinės bendrovės bei kitos organizacijos nešykštėjo paramos. Dabar tik mineralinio vandens ir bandelės galime tikėtis iš Baltijos kelio teritorijoje esančių savivaldybių. Patikėkite – tai nėra stimulas, kuris skatina mus per tris dienas nubėgti 600 km. Kaip ne kartą yra pasakęs gerbiamas Lietuvos „Sporto visiems“ asociacijos prezidentas Algimantas Vasiliauskas, jog bėgimo mėgėjams skirsi ar neskirsi pinigų – jie vis dėlto bėgs. Todėl mes, šventai gerbdami šalies tradicijas ir minėdami istorines datas, bėgame nuo Antakalnio kapinių iki Televizijos bokšto, iš Medininkų į Vilnių, iš Vilniaus į Taliną, iš Soldino į Kauną ir dar toliau. Vadovaujantis tradicinio tarptautinio estafetinio bėgimo „Baltijos kelias“ nuostatais į Lietuvos BMA komandą deleguojami atstovai iš dešimties bėgimo konkurse pirmaujančių klubų. Tačiau yra klubų, kurie nepasinaudoja teise deleguoti savo narį į šį renginį. Tokiu atveju vietą kubas gali perduoti kitam klubui. Šiais metais susidarė tokia situacija, kad keletas pirmaujančių klubų nepasinaudojo jiems suteikta teise ir nedelegavo į Baltijos kelią atstovų (tai vienareikšmiškai tik klubo vadovybės reikalas), todėl šia proga pasinaudojo kiti klubai…

Tad šiais metais „Baltijos kelyje“ matysime šiuos Lietuvos BMA komandos narius: alytiškius Mindaugą Garmų ir Rytį Jakučionį, kauniečius Arijų Brazauską ir Vidmantą Dobrovolską, pasvaliečius Zenoną Balčiauską, Juozapą Baliūną, Aleksą Mikašį, Bronių Saulį ir Joną Valuntonį, Pakruojui atstovaus Jonas Gutauskas ir Albertas Survila, Panevėžio prestižą palaikys Juozas Tamoliūnas, o kad nepamirštume, jog ir Šilutės bėgimo mėgėjai dar gyvi, tai savo dalyvavimu liudys SK „Leitė“ klubo vadovas Edvardas Lukošius. Nenorėję pasiduoti pasvaliečiams, Baltijos keliu nubėgti po garbingą atstumą ryžosi vilniečiai Aidas Ardzijauskas, Stasys Čirba, Jonas Gudmanas, Algimantas Kartočius (abu patikrinti kelyje „Soldinas-Kaunas“) ir šių eilučių autorius, didžiuodamasis, kad turi dar gerus bėgimo batelius, kuriuos jam padovanojo Gintautas Umaras.

Prieš dvi dienas gavome žinią iš Latvijos. Mūsų kaimynai patvirtino, kad mums neteks nešti šios šalies vėliavos iš Vilniaus iki Talino – tai jie padarys patys. Lauksime latvių Vilniaus Arkikatedros aikštėje. Na, o ką estai? Estai šalti kaip misingis ir nepajudinami kaip Saremos uolos – tarptautine kalba (kurios dar nepamiršome) sakant – nė „prieviet“ ir nė „otviet“. Atseit, vieno iš jų, kadaise buvusio gero mano prieteliaus, žodžiais sakant – jūs bėkite, o mes pažiūrėsime. Tik gaila, kad jie, velniai, ir to pažado netesi – neateina pažiūrėti į Estijos Parlamento kiemelį, kur mes jau nusistekenę, bet dar sugebantys sušukti tris kartus valio, pavargę ir laimingi finišuojame.

Nemirštanti tautos dvasia
Lyg žiedas tyliai prasiskleidžia,
Gyva per amžius mumyse,
Pamiršt tradicijų neleidžia.
Ir nevalia pamiršt kelių,
Kuriais visi į Laisvę ėjom –
O aš suprasti negaliu,
Nejaugi dar nepraregėjom?

XII TARPTAUTINIO BĖGIMO „BALTIJOS KELIAS“
VILNIUS-RYGA-TALINAS LIETUVOS, LATVIJOD IR ESTIJOS PRESPUBLIKŲ TERITORIJOSE
BĖGIMO GRAFIKAS

Rugpjūčio 22 d.
10.00 val. – bėgikų startas Vilniaus Arkikatedros aikštėje
10.50 val. –bėgikai atbėgs prie Vilniaus rajono ribos Ukmergės plente
12.00 val. – bėgikai atbėgs prie Širvintų rajono ribos (Už Maišiagalos)
12.50 val. – bėgikai atbėgs prie paminklinio akmens (46 km)
13.15 val. – bėgikai atbėgs prie Ukmergės rajono ribos
15.40 val. bėgikai atbėgs prie Panevėžio rajono ribos
16.25 val. – bėgikai padės gėlių prie olimpiečių tremtinių kryžiaus
17.40 val. – bėgikai atbėgs prie Panevėžio ribos
18.05 val. – bėgikai atbėgs prie Šv. Trejybės bažnyčios Panevėžyje
18.40 val. – bėgikai užsuks į svečius „Pas Katiną“
19.40 va. – bėgikai atbėgs prie Pasvalio rajono ribos (ties Pumpėnais)
20.50 val. – bėgikai finišuos Pasvalio stadiono teritorijoje
21.00 val. – bėgikai vakarieniaus Pasvalyje
22 – 5.50 val. bėgikai ilsėsis Pasvalio stadiono kempinge.

Rugpjūčio 23 d.
6.00 val. – bėgikai startuos Pasvalio stadiono teritorijoje
7.30 val. – bėgikai pusryčiaus Saločių seniūnijoje
9.00 val. – bėgikai perbėgs Lietuvos-Latvijos valstybinę sieną Saločių poste
10.50 val. – bėgikai atbėgs į Latvijos miestą Bauskę
15 val. – bėgikai padės gėlės prie Laisvės paminklo Rygoje
21.00 val. – bėgikai finišuos Latvijos miestelyje Salacgryvoje
22-5.50 val. – bėgikai ilsėsis Salacgryvos mokykloje

Rugpjūčio 24 d.
6.00 val. – bėgikai startuos Salacgryvoje
7.00 val. – bėgikai perbėgs Latvijos-Estijos sieną ties Ainažiais – Ikla
10.30 val. – bėgikai atbėgs į Estijos miestą Piarnu
18.15 val. – bėgikai finišuos aikštėje prie Estijos Parlamento rūmų.

Romas Bernotas
Lietuvos bėgimo mėgėjų asociacijos prezidentas, bėgimo organizatorius ir dalyvis

****************************************************************************

Parašyta 2016-08-04 , kategorijoje "Kitos"