<p>Sekmadienį uždarytomis sostinės gatvėmis pasklido keli tūkstančiai žmonių. Čia prasidėjo viena didžiausių lengvosios atletikos švenčių Lietuvoje - Tarptautinis Vilniaus maratonas.</p>
<p><strong>Sunkiausia maratone - atstumas </strong></p>
<p>Saulėtą sekmadienio rytą T.Vrublevskio gatvėje (prie Katedros aikštės) įrengtą starto liniją kirto daugiau kaip 5 tūkst dalyvių. Kaip ir kasmet, į maratoną susirinko Lietuvos ir užsienio šalių atletai – tiek profesionalai, tiek mėgėjai.</p>
<p>Pirmas Vilniaus maratono distanciją – 42,195 km – įveikė ir ant aukščiausio prizininkų pakylos laiptelio užlipo 2010 m. pirmos vietos nugalėtojas Tomas Venckūnas. Jis maratono distanciją įveikė per 2 val. 26 min. ir 55 sek. Pernai jis liko trečias, o 2009-aisiais atbėgo antras. Po apdovanojimų vyras prisipažino, kad sunkiausia maratone yra atstumas.</p>
<p>„42 kilometrai – visada tik apie juos ir galvoju. Kiekvieną kartą juos įveikti nėra lengva. Rezultatu esu patenkintas. Jis yra normalus. „Vilniaus maratonas“ man yra patogus, nes niekur nereikia vykti iš sostinės. Trasa šiais metais buvo sunkesnė negu pernai, tačiau oras pasitaikė puikus, todėl viskas yra labai gerai. Siekti pergalės visada verčia varžovai. Viskas priklauso nuo jų“, - sakė aukso medalį laimėjęs T.Venckūnas.</p>
<p>Antrą vietą užėmė lenkas Krzystofas Jeroslawas Bartkewicius, nuo nugalėtojo atsilikęs apie penkias minutes. Praėjusių metų maratono laimėtojas Baltarusijos sportininkas Dmitrijus Grigorjevas atbėgo trečias.</p>
<p><strong>Maratonas - puiki sezono pradžia</strong></p>
<p>Moterų maratone triumfavo ukrainietė Anastasija Bulavinceva. Moterų bėgimo trofėjus ne lietuvei atiteko pirmą kartą nuo 2007-ųjų.</p>
<p>Pusmaratonio distanciją – 21 km – per 1 val. 10 min. ir 3 sek. pirmas įveikė Remigijus Kančys. Greičiausia tarp moterų pusmaratonio distancijos bėgime buvo bėgikė Diana Lobačevskė.</p>
<p>Paklausta, kaip sekėsi įveikti distanciją, maratonininkė sakė, kad jai tai buvo vienas malonumas. „Tokias distancijas renkasi žmonės, kurie sugeba pajusti malonumą bėgdami. Jeigu nejaučiate malonumo, nieko gero nebus“, - sakė olimpietė.</p>
<p>Ji prisipažino, kad šis Vilniaus maratonas jai buvo puiki sezono pradžia. "Dabar pusmaratonį bėgau praėjus lygiai penkioms savaitėms po starto Olimpinėse žaidynėse. Pasakysiu tiesiai šviesiai, labai tingiu treniruotis, todėl sezoną pradėjau Vilniaus maratone“, - atviravo bėgikė.</p>
<p>Tuo pačiu metu savo jėgas mėgino ir maratono estafetės dalyviai, kurie meistriškumą ir komandinę dvasią įrodė dalyvaudami keturiese su draugais, kolegomis ar šeimos nariais. Kiekvienas jų turėjo nubėgti po vieną trasos ratą (10,549 km), taip visa komanda bendrai įveikė maratono distanciją – 42,195 km. Bėgimo entuziastai kojas mankštino 4,2 km trasoje.</p>
<p>Vilniaus maratone jau tradicija tapo šeimynis vežimėlių maratonas. Tėvelių dėmesio jis sulaukė ir šiemet.</p>
<p><strong>„Bėgti buvo smagu“</strong></p>
<p>Šiųmetis Vilniaus maratonas pirmą kartą suteikė galimybę įveikti vieną trasos ratą - 10,549 km, arba ketvirtį maratono. Šios dalies bėgikai taip pat startavo su maratono ir pusmaratonio dalyviais, bėgo tomis pačiomis gatvėmis.</p>
<p>Nuolat sportuojanti, tačiau specialiai maratonui nesiruošusi šios distancijos dalyvė Daiva Uosytė gyrė šventę ir džiaugėsi pirmą kartą dalyvaudama maratone.</p>
<p>„Sekėsi gerai, bėgti buvo smagu: Vilnius gražus, daug palaikančių žmonių, daug didžėjų, daug dalyvių, labai faina. Labai sunku nebuvo, aišku, kojos pavargo. Šiaip dešimt kilometrų, nesiekiant labai gero rezultato, galima nubėgti. Bet jų užteko“, - juokdamasi sakė vilnietė D.Uosytė ir pridūrė, kad labai malonus jausmas, kai kirtus finišo liniją užkabinamas medalis.</p>
<p>Ji prasitarė, kad norėtų bėgti ir visą maratono distanciją, tik esą tada jau tikrai reikėtų tam ruoštis. Optimistiškai nusiteikusi maratono dalyvė neatmetė galimybės jame sudalyvauti ir kitąmet.</p>
<p>Visiems dalyviams buvo įteikti specialūs maratono medaliai, o prizines vietas užėmę bėgikai dar pasipuošė ir aukso, sidabro bei bronzos medaliai, buvo apdovanoti piniginiais prizais.</p>
<p>Maratono ritmą visą dieną palaikė Vakarų Afrikos būgnų mokyklos įkūrėjas Gediminas Mačiulskis su savo mokiniais. O prizininkams lipant ant pakylos į Katedros aikštę įžygiavo Lietuvos karinis orkestras.</p>
<p> </p>
<p class="text-15-str"> </p>
Sekmadienį uždarytomis sostinės gatvėmis pasklido keli tūkstančiai žmonių. Čia prasidėjo viena didžiausių lengvosios atletikos švenčių Lietuvoje - Tarptautinis Vilniaus maratonas.
Sunkiausia maratone - atstumas
Saulėtą sekmadienio rytą T.Vrublevskio gatvėje (prie Katedros aikštės) įrengtą starto liniją kirto daugiau kaip 5 tūkst dalyvių. Kaip ir kasmet, į maratoną susirinko Lietuvos ir užsienio šalių atletai – tiek profesionalai, tiek mėgėjai.
Pirmas Vilniaus maratono distanciją – 42,195 km – įveikė ir ant aukščiausio prizininkų pakylos laiptelio užlipo 2010 m. pirmos vietos nugalėtojas Tomas Venckūnas. Jis maratono distanciją įveikė per 2 val. 26 min. ir 55 sek. Pernai jis liko trečias, o 2009-aisiais atbėgo antras. Po apdovanojimų vyras prisipažino, kad sunkiausia maratone yra atstumas.
„42 kilometrai – visada tik apie juos ir galvoju. Kiekvieną kartą juos įveikti nėra lengva. Rezultatu esu patenkintas. Jis yra normalus. „Vilniaus maratonas“ man yra patogus, nes niekur nereikia vykti iš sostinės. Trasa šiais metais buvo sunkesnė negu pernai, tačiau oras pasitaikė puikus, todėl viskas yra labai gerai. Siekti pergalės visada verčia varžovai. Viskas priklauso nuo jų“, - sakė aukso medalį laimėjęs T.Venckūnas.
Antrą vietą užėmė lenkas Krzystofas Jeroslawas Bartkewicius, nuo nugalėtojo atsilikęs apie penkias minutes. Praėjusių metų maratono laimėtojas Baltarusijos sportininkas Dmitrijus Grigorjevas atbėgo trečias.
Maratonas - puiki sezono pradžia
Moterų maratone triumfavo ukrainietė Anastasija Bulavinceva. Moterų bėgimo trofėjus ne lietuvei atiteko pirmą kartą nuo 2007-ųjų.
Pusmaratonio distanciją – 21 km – per 1 val. 10 min. ir 3 sek. pirmas įveikė Remigijus Kančys. Greičiausia tarp moterų pusmaratonio distancijos bėgime buvo bėgikė Diana Lobačevskė.
Paklausta, kaip sekėsi įveikti distanciją, maratonininkė sakė, kad jai tai buvo vienas malonumas. „Tokias distancijas renkasi žmonės, kurie sugeba pajusti malonumą bėgdami. Jeigu nejaučiate malonumo, nieko gero nebus“, - sakė olimpietė.
Ji prisipažino, kad šis Vilniaus maratonas jai buvo puiki sezono pradžia. "Dabar pusmaratonį bėgau praėjus lygiai penkioms savaitėms po starto Olimpinėse žaidynėse. Pasakysiu tiesiai šviesiai, labai tingiu treniruotis, todėl sezoną pradėjau Vilniaus maratone“, - atviravo bėgikė.
Tuo pačiu metu savo jėgas mėgino ir maratono estafetės dalyviai, kurie meistriškumą ir komandinę dvasią įrodė dalyvaudami keturiese su draugais, kolegomis ar šeimos nariais. Kiekvienas jų turėjo nubėgti po vieną trasos ratą (10,549 km), taip visa komanda bendrai įveikė maratono distanciją – 42,195 km. Bėgimo entuziastai kojas mankštino 4,2 km trasoje.
Vilniaus maratone jau tradicija tapo šeimynis vežimėlių maratonas. Tėvelių dėmesio jis sulaukė ir šiemet.
„Bėgti buvo smagu“
Šiųmetis Vilniaus maratonas pirmą kartą suteikė galimybę įveikti vieną trasos ratą - 10,549 km, arba ketvirtį maratono. Šios dalies bėgikai taip pat startavo su maratono ir pusmaratonio dalyviais, bėgo tomis pačiomis gatvėmis.
Nuolat sportuojanti, tačiau specialiai maratonui nesiruošusi šios distancijos dalyvė Daiva Uosytė gyrė šventę ir džiaugėsi pirmą kartą dalyvaudama maratone.
„Sekėsi gerai, bėgti buvo smagu: Vilnius gražus, daug palaikančių žmonių, daug didžėjų, daug dalyvių, labai faina. Labai sunku nebuvo, aišku, kojos pavargo. Šiaip dešimt kilometrų, nesiekiant labai gero rezultato, galima nubėgti. Bet jų užteko“, - juokdamasi sakė vilnietė D.Uosytė ir pridūrė, kad labai malonus jausmas, kai kirtus finišo liniją užkabinamas medalis.
Ji prasitarė, kad norėtų bėgti ir visą maratono distanciją, tik esą tada jau tikrai reikėtų tam ruoštis. Optimistiškai nusiteikusi maratono dalyvė neatmetė galimybės jame sudalyvauti ir kitąmet.
Visiems dalyviams buvo įteikti specialūs maratono medaliai, o prizines vietas užėmę bėgikai dar pasipuošė ir aukso, sidabro bei bronzos medaliai, buvo apdovanoti piniginiais prizais.
Maratono ritmą visą dieną palaikė Vakarų Afrikos būgnų mokyklos įkūrėjas Gediminas Mačiulskis su savo mokiniais. O prizininkams lipant ant pakylos į Katedros aikštę įžygiavo Lietuvos karinis orkestras.
