Pasvarstymai 2010 metų sezoną prisimenant (27)

Iliustracija

Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžiaus kavalierius, ultra ir superultra bėgimų Lietuvos ir pasaulio čempionas ir rekordininkas, Kretingos rajono Garbės pilietis, apibėgęs Žemaitiją, Baltijos jūrą ir Europą – Petras Silkinas sutiko apžvelgti 2010 m. bėgimo sezoną ir atskleisti Lietuvos ultrabėgimų istorijos puslapį.

1. Gerbiamas Petrai, kuo atmintinas praeitas bėgimo sezonas, ką naujo patyrėte.

Labiausiai maloniai nudžiugino gauta dovanų Pasaulio Gineso rekordų knyga, kur atžymėtas mano pasiektas - 1000 mylių bėgimo pasaulio rekordas, kuris laikosi iki šiol.

Įsimintina tai, kad antri metai Lietuvoje atgyja entuziazmas dalyvauti paros bėgimuose. Džiugu, kad tapau LBMA “Bėgimo taurės” absoliutus nugalėtojas. Atmintina ir dvi dešimtys maratonų, nubėgtų per 2010 metus.

2. Prašau pacituoti, ką apie Jus rašo pasaulio Gineso rekordų knyga.

Vyrų ultra ilgų distancijų 1000 mylių bėgimo pasaulio rekordas - 11 parų, 13 valandų, 54 minučių, 58 sekundės - priklauso Piotr Silkin, Lietuva. Nanango, Australija, 1998 m. kovo 11-23 d.

3. Kiek kartų teko Jums dalyvauti 1000 mylių bėgime, koks buvo ir kam anksčiau priklausė pasaulio rekordas, kokiomis trasomis ir kokiomis sąlygomis teko bėgti?

Viso keturis sykius teko bėgti 1000 mylių varžybose. Pirmą kartą startavau Odesoje 1996 m. spalio 5 d. Bėgome 400 m ilgio “Spartako“ stadione. Pirmas atbėgo Vladimiras Glazkovas iš Istros (Rusija) - per 12 parų, 13:32:41, pagerindamas pasaulio rekordą. Antras buvo Vladimiras Vasiutinas iš Energogrado (Ukraina) - 12 parų, 14:55:21. Trečias finišavau aš - po 13 parų, 5:06:00, pasiekdamas šeštą rezultatą pasaulyje per visą bėgimo istoriją. Iš aštuonių atletų tik keturi nubėgo 1000 mylių greičiau kaip per 15 parų (kontrolinis laikas).

Po metų, 1997 m. spalio 5d. septyni sportininkai startavome 1000 mylių bėgime tame pačiame Odesos stadione. 1000 mylių distanciją atbėgau pirmas - per 12 parų, 04:06:00 ir ne tik tapau pasaulio čempionu, bet ir pasiekiau 1000 mylių pasaulio bėgimo rekordą. Antra buvo Martina Chausmann iš Vokietijos. Likę penki atletai nepasiekė finišo per kontrolinį laiką.

Po pusmečio, 1998 kovo 11-23 d. 1000 mylių bėgau Nanange (Australija). Trasa jau buvo kitokia: apskritimo formos arklių hipodromas, 0,402 km. ilgio. Viso reikėjo nubėgti 4000 ratų. Bėgdavome po dvi su puse valandos į vieną pusę, po to sukdavomės į kitą, kad nepertemptume stuburo raumenų. Karštis lauke buvo iki +50'C dieną ir +10-25'C naktį, o vagonėlyje +35'C. Man pavyko 4000 ratų apibėgti pirmam ir pagerinti pasaulio rekordą - 11 parų, 13 valandų, 54 minučių, 58 sekundės. Šis mano pasiekimas, kaip ir lietuvės Austros Skujytės rekordas, yra įtrauktas į pasaulio Gineso rekordų knygą. Labai daug padėjo Dainius Kepenis, kuris buvo šalia ir daug prisidėjo, siekiant pasaulio rekordo. Jis man buvo tarsi „tėtis“ ir „mama“ visas tas dvylika parų. Bryan Smith (Austalija) pirmavo šešias paras ir tik septintą parą man pavyko jį aplenkti. Šis garsus bėgikas atsiliko nuo manęs daugiau kaip 9 valandas: 11 parų, 23:31:44. Vladimiras Glazkovas buvo trečias: 13 parų, 11:32:33. Šiose varžybose ketvirta atbėgo Eleanor Robinson iš Anglijos, pasiekdama moterų pasaulio rekordą, kuris išsilaiko jau irgi dvylika metų: 13 parų, 1 valanda, 54 minutės, 2 sekundės. Georgs Jermolajev iš Latvijos ir Rustem Giniatulin (Tatarstanas) taip pat nubėgo 4000 ratų ir liko penktas, bei šeštas. Puikūs bėgikai P.Gray, Vl.Vasiutin, A.Maranzina, G.Watts nespėjo per 15 parų nubėgti 1000 mylių. Mano garbei buvo dvylika kartų sugrotas Lietuvos himnas .

4. Kodėl dvylika kartų buvo per vienas varžybas grojamas Lietuvos himnas?

Pradžioje varžybų atidarymo proga sugrojo himną. Bėgimo metu pagerinau dešimt pasaulio rekordų. Kiekvieną sykį minutei būdavo sustabdomos varžybos įteikdavo Lietuvos vėliavą ir užgrodavo Lietuvos himną. Mano pasiekti pasaulio rekordai 1100km., 700 mylių, 1200km., 800 mylių, 1300km., 1400km., 900 mylių, 1500km., 1600km., 10000 mylių yra išsilaikę iki dabar. Dvyliktą sykį sugrojo himną apdovanojant man antrą kartą tapus pasaulio čempionu 1000 mylių bėgime.

5. Kur ketvirtą sykį dalyvavote ir kaip sekėsi bėgti 1000 mylių bėgime?

2000 m. kovo 15 -29 d. Nanange, bėgdamas 1000 mylių ketvirtą kartą, apgyniau trečią kartą pasaulio čempiono titulą. Mano rezultatas 13 parų, 5:36:20. Antras buvo austalietis Graeme Watts, o trečia liko Martina Chausmann iš Vokietijos. J.L. Carrera (Meksika), A.Marazina (Italija), P.Gray (Australija) , W.Zimmermann (Vokietija) neapibėgo 4000 ratų hipodrome.

6. Prašome prisiminti paros bėgimų istoriją. Kaip Jūs nuklydote į šią Lietuvoje nežinomą sporto šaką?

1989 m. vartydamas laikraštį “Sovetskij sport”, perskaičiau, kad 1989 m. spalio mėnesį Odesoje organizuojamos paros bėgimo varžybos. Ši žinia mane labai sudomino - panorau dalyvauti. Kviečiau prisijungti R. Jakelaitį, R.Prokopimą – bet jie dar buvo nepasiruošę. Į Odesą nuvykau vienas. Sovietų Sąjungoje, kopijuojant užsienio šalis, jau nuo 1983 m. bandyta surengti paros bėgimo varžybas. Odesoje Sergejaus Sosnovskio iniciatyva ir buvo organizuojami paros, vėliau dviejų, trijų, šešių parų ir 1000 mylių bėgimai.

Startavau 1989 m. spalio 28 d. ir pirmuosius 100 km nubėgau greitai - per 8 val. 30min. Dėl pažeistų, pertemptų raumenų tris valandas negalėjau bėgti, o vėliau bėgau jau mažesniu pajėgumu. Pirmą sykį nepavyko puikiai bėgti, nes nebuvo kas pataria, kas padeda šioje man nežinomoje rungtyje. Per parą nubėgau tik 183,406 km. Po metų Leningrade per parą jau nubėgau 205,7 km.

7. Ar tikrai Jūs buvote paros bėgimų atsiradimo Lietuvoje “kaltininkas”?

1991 m. kilo mintis per savo penkiasdešimtmetį rugpjūčio mėnesį Kretingos stadione surengti paros bėgimo varžybas. Techniniais klausimais labai padėjo Kretingos savivaldybės sporto skyriaus vedėjas Nikolaj Gnidoj. Į startą stojo devynetas sportininkų. Be manęs dalyvavo dar du kretingiškiai: Petras Pocius ir Antanas Piluckis. Po 14 valandų jau bėgau pirmas, bet 20 valandą, po poilsio pertraukėlės , Nikolaj Safin iš Podolsko pradėjo bėgti 13 km/val. greičiu, lyg būtų nebėgęs dvidešimt valandų. Visi stebėjosi tokiu jėgų atgavimu. Nikolajus buvo pirmas, nubėgęs per parą 228,8 km. Antrą vietą užėmiau aš - 216,45 km. Trečioje vietoje liko Antanas Piluckis, nubėgęs 178,75 km. Ketviras V. Vlasovas - 177,35 km. Po jo P.Pocius - 163,2 km. Šeštas buvo K.Reklys - 133 km, o septintas I.Meškauskas - 123,0 km. Po metų sužinojau, kad mano gimtadienio favoritas N.Safin Anglijoje diskvalifikuotas dėl „chimijos“ (dopingo) vartojimo.

8. Kiek viso ir kada Lietuvoje buvo suorganizuota paros bėgimo varžybų? Kaip ir kokiomis sąlygomis buvo pasiektas Lietuvos paros bėgimo rekordas?

Viso Lietuvoje įvyko ketverios paros bėgimo varžybos. 1992 m. rugpjūčio 8 dieną Kretingoje įvyko antrosios varžybos. Nubėgau 219,67 km ir pagerinęs asmeninį rekordą, buvau pirmas. Antras buvo A.Piluckis - 195,35 km. Trečioji vieta atiteko T.Tamošauskui. 1993 m. Lietuvoje buvo dvejos paros bėgimo varžybos. 1993 m. birželio 18 d. Palangoje A.Stašaitis ir D.Kepenis suorganizavo vienintelį Lietuvos dvidešimt keturių valandų bėgimo čempionatą. Jame dalyvavo apie trisdešimt sportininkų. Per parą nubėgęs 238,46 km, tapau Lietuvos paros bėgimo čempionu ir pagerinau Lietuvos rekordą, kuris išliko iki šiol. Antras liko P.Kibildis, atsilikęs virš 50 km, trečias - A.Piluckis. Tais pačiais metais po dviejų mėnesių, rugpjūčio 14 d. Kretingoje paros bėgimo varžybose nubėgau 222,65 km ir buvau pirmas.

9. Kokias matote šios bėgimo šakos perspektyvas Lietuvoje? 2011 m. bus Jūsų didelis jubiliejus, ar nekyla minčių po dvidešimties metų ta proga atgaivinti paros bėgimo varžybas?

Labai malonu, kad atgimsta Lietuvoje ši sporto šaka. 2009 m., prisidedant Antanui ir Gediminui, subūrėme Lietuvos komandą ir dalyvavome pasaulinėse paros bėgimo varžybose Bergame (Italija). 2010 m. prisijungus jaunesnių bėgikų grupei, dalyvavome Brive (Prancūzijoje) vykusiose varžybose. Man būtų sunku suorganizuoti tokio masto varžybas ir kol neatsiras Lietuvoje bent dešimt žmonių, ketinančių bėgti parą, organizuoti varžybas, manau, netikslinga.

10. Įspūdingi Jūsų nubėgti 1821 km per 2010 m. varžybas, tapote absoliučiai pirmas LBMA “Bėgimo taurės” turnyre. Kiek iš viso nubėgote per šiuos metus, kiek vidutiniškai nubėgote per dieną? Kuriais metais ir kiek daugiausia esate nubėgęs? Kokį atstumą nubėgote per gyvenimą? Kokį atstumą tikitės prabėgti 2011 metais?

2010 m. nubėgau 8807 km, tai vidutiniškai po 24 km per dieną. Daugiausiai per metus (2003 m.) esu nubėgęs 20297 km. Tai buvo pasiruošimo ir bėgimo apie Europą metai. Jau artėju prie nubėgtų per gyvenimą 320 000 km, baigiu aštuntą kartą apibėgti žemę. Jogai pataria, sulaukus septyniasdešimties metų, mažinti ,,apsukas“, todėl 2011 m. planuoju bėgimus žymiai sumažinti ir nubėgti tik 7000 km, tai yra po 20 km per dieną.

11. Dvidešimt maratonų, nubėgtų 2010 metais - tai gal dar vienas Lietuvos rekordas? Kiek maratonų teko anksčiau nubėgti per metus? Kaip galima nubėgti dvi dešimtis maratonų per vienus metus, gal yra specialios paslaptys?

Ne, rekordas priklauso Mindaugui. Jis praeitais metais nubėgo 22 maratonus, aš likau antroje vietoje, Gediminas trečioje - 19 maratonų. Anksčiau daugiausia buvau nubėgęs dešimt maratonų per metus. Paslapčių, aišku, yra - tai meilė bėgimui, nebėgioju kai nenoriu, nevartoju “chimijos”, užsipilu šaltu vandeniu po bėgimo, genu blogas mintis iš galvos.

12. Gal dar galėtumėte papasakoti kaip maitinatės, kokius vitaminus, mineralus vartojate, kokiomis sąlygomis bėgiojate, kokios kitos sporto rūšys palankios bėgimui?

Valgau viską natūralų: uogų susirenku vasarą, labai gerai tinka “malina” , “burzina”. Geriu pušų spyglių ir “ivan čai”arbatą, pavasarį darau kiaulpienių salotas, per dieną suvartoju 20 g krapų. Kiaušinių suvalgau tik po du per savaitę. Iš mėsos geriausiai tinka vištiena, bet nedažnai. Penkias dienas prieš paros bėgimus mėsos visai nerekomenduoju valgyti. Vitaminus ir mineralus reikia “paimti “ iš gamtos. “Chimijos” nenaudoju, nes ji užteršia organizmą, atima jėgas. Bėgikai, kurie vartoja “chimiją”, nubėga du, tris maratonus per metus. Gal tai ir padeda pasiekti momentinius rekordus, bet sekina organizmą ir žmogus tampa nepajėgus bėgioti. Reikia “mylėti” bėgimą, nenuodyti organizmo “chimija“, tabako dūmais, blogomis mintimis, o rekordai ateis savaime. Negalima bėgioti per tirštą rūką - tai kenkia plaučiams. Žiemą atšaldau lauke kibirą vandens ir parbėgus pramušu leduką ir užsipilu ant galvos. Vasarą sunkiau, kadangi iš čiaupo bėga šiltas, +8°C vanduo. Su bėgimu labai derinasi plaukimas - reikia per savaitę tris, keturias valandas paplaukioti.

13. Ar tiesa , kad nubėgdavote nuo namų iki Platelių ežero, kur dalyvaudavote plaukimo varžybose ir vėl bėgte grįždavote namo. Ar iš tiesų taip buvo? Ar Jūs buvote Lietuvos plaukimo čempionu?

Platelių ežero plaukimo varžybose dalyvauju nuo 1983 metų. Plaukiame iki salos ir atgal - tai sudaro 1800 m. Pirmuose plaukimuose dalyvaudavo 3 - 4 žmonės, vėliau 17 - 25 plaukikai, dabar susirenka iki 140 atletų. Dažnai tekdavo į plaukimo varžybas nubėgti sukorus nuo 55 iki 101 km. (daugiausiai). Namo jau visada grįždavau su autobusu. Jaunystėje 1958 -1961 m. buvau Lietuvos spartakiados 100 m ir 400 m plaukimo čempionu.

14. Prisimenant jaunystę papasakokit kaip anksti pradėjot bėgiot, kokius laikus įsimintinesnius turite pasiekę 5-10 km distancijose, koks sportininkas buvo jums pavyzdys ir kaip iki šiol laiko Jūsų sąnariai? Visiems mistika. Bet tai nuo pradžių.

Nuo ankstyvos vaikystės buvau labai aktyvus vaikas. Po karo prisilakstydavom berinkdami įvairius daiktus, skudurus, geležį ir pan., pridavę gaudavom kapeiką ir iškart lėkdavom kino pažiūrėt.

Šiek tiek ūgtelėję 16-17 metų būdami perskaitėm laikraštį, jog renkasi į maudynes žmones. Tad sakau draugui O kodėl mes blogesni? Tai taip ir pradėjom grūdintis.

Tuo metu nebuvo kažkokio sportininko kuriuo žavėtumėmės, bet užtat buvo filmas apie Tarzaną- apie džiunglių tarzaną , kuris greit plaukė, greit visur užsiropšdavo, buvo stiprus, protingas universalus , prie visko prisitaikantis. Tad save pastatėm būti panašiu į JĮ.

Važinėjom daug slidėmis, pabėgiodavom. Jau armijoj būnant nieks man neprilygdavo bėgimu. 5 km esu bėgęs apie 15:25 min.

Dalyvaudavom BGTO (Bud‘ gotov k trudu i oborone) pratybose, kur būdavo įvairios rungtys - 100 m, plaukimas, granata, aukštis, šuolis, prisitraukimai ir pan. Norint gauti aukso ženklelį reikėjo visose rungtyse turėti bent trečią atskirį.

Dėl sąnarių susidėvėjimo visiems skirtingai. Mano manau labai palankus svoris bėgioti, sveika mityba, grūdinimasis, blaivas protas, gydymasis be chemijos, šiaip viskas prisideda prie to, kad iki šiol dar aktyviai judu. Nors pagal medikus seniai gal turėčiau būt pasikeitęs sąnarius.

Dabar jei karts nuo karto ir suskausta kažkurią vietą, tai ženklas, jog reikia šiek tiek mažinti greitį, krūvius ir viskas išsisprenžia.

15. Gerbiamas Petrai, ką palinkėtumėte bėgimo mėgėjams 2011metais?

Linkiu bėgiojant išvengti traumų, bėgant patirti malonumą, galvoti apie gerą ir tada būsite sveiki.

Parašyta 2011-02-23 , kategorijoje "Kitos"