Pasvarstymai 2010 metų sezoną prisimenant (11)

Iliustracija

Sakoma, nesvarbu ar jums 15 ar 50 metų, gal išvis gyvenime nesportavote, bet pradėti bėgioti niekad nevėlu.

Šįkart mūsų akiratyje bėgimo naujokė, jonavietė Gintarė Litvinavičienė. Nesuklysime pasakydami, jog tai viena aktyviausių metų naujokų. Nedrąsiai startavusi bėgime Kulvietis - Jonava, dabar ryžtingai stoja prie starto linijos kiekvienose varžybose. Ji pavyzdys tiems, kurie vis dar nedrįsta išbėgti ir vis dar stovi žiūrovų gretose.

1. Kas Jums yra bėgimas?

Jei prieš kelis metus būtų kas pasakęs, kad bėgimas taps man smagiu užsiėmimu - būčiau tikrai nepatikėjusi, nes buvau „užkietėjusi“ namisėda. Todėl bėgimas tapo veikla kur galiu pajudėti, pasimankštinti. Bėgant savotiškai pailsiu, kaip sakoma, atsigauna ir kūnas, ir dvasia. Taip pat, tai savotiškas bendravimo būdas, nes per tuos bėgiojimo metus mūsų šeima susipažino su kitomis puikiomis bėgikų šeimomis, atsirado naujų bičiulių.

2. Bėgime esata nauja figūra. Kaip įsitraukėt į bėgimą, kas pastūmėjo?

Jau senokai stebiu bėgimus ir Lietuvoje, ir užsienyje, nes kelinti metai atostogas derinam su „malonumu“, t.y. vyras bėga maratonus ar trumpesnes distancijas, tad pagalvodavau, kad ir man būtų smagu išmėginti savo jėgas ir pajusti varžybinį adrenaliną. Kita priežastis visiškai moteriška, privertusi pakeisti gyvenimo būdą buvo noras atsikratyti papildomų kilogramų.

3. Paprastai jei šeimoje vienas narys užsiima bėgimu, tai kitam nariui tenka didesnė dalis namų ruošos darbų, vaikų priežiūra. Jūsų šeimoje abu esate bėgikai. Ar užtenka laiko viskam? Kaip susiderinate? Bėgiojate pasikeisdami ar kartu?

Labai norėčiau bėgioti kartu su vyru, bet šiuo metu galimybės tokios nėra, todėl tai darome pasikeisdami arba, kai atsiranda galimybė mažąjį palikti su močiute – bėgam kartu. Pamenu, rudenį vyras bėgo Budapešto maratoną, o aš norėjau Nidoje išbandyti pusės maratono trasą – teko prašyti pagalbos artimųjų prižiūrėti jaunėlį, nes jau labai abu norėjom bėgti. Namų ruoša negula ant kažkurio vieno pečių, o stengiamės pasidalinti, pasiskirstyti : kas bėga, kas vaiką migdo ar pan.

4. Kaip Jūsų vaikai toleruoja tokį tėvų pomėgį? Ar noriai įsitraukia ar mieliau namie prie kompiuterio pasėdėti?

Vyresnėlis (12 metų) po truputį įsijungia į bėgikų gretas. Anksčiau lankė stalo tenisą, bet šiais mokslo metais griežtai pareiškė, kad lankys lengvają atletiką, žinoma, tokį sprendimą įtakojo mūsų abiejų su vyru pomėgis bėgioti, bet prie kompiuterio taip pat mielai pasėdi. Mažasis (2 metų) savo bėgimo „karjeroje“ jau turi penkis bėgimus, nors dar mažiukas ir gal nevisada supranta ko čia tie tėveliai taip laksto ir dar jį su savim tempiasi.

5. Ilgus metus bėgiojantys bėgikai susigyvena su esama tvarka, sunkiau pastebi trūkumus. Jums, kaip naujai įsiliejusiai į bėgimą, kaip vertinat lietuviškuosius bėgimus, jų organizaciją, lygį ir pan?

Šie metai buvo pirmieji, kai pradėjau dalyvauti bėgimo varžybose, todėl buvo viskas labai įdomu. Lietuviškieji bėgimai organizuojami kukliau nei užsienyje, bet svarbiausia, kad jie yra, išsilaikė per krizę. Žinoma, buvo visko ir pavardė ne tokia parašyta, ir laikas neužfiksuotas, ir „pamiršta“, kad tokia persona bėgo, bet matosi, kad organizatoriai stengiasi, atiduoda daug jėgų ir už tai ačiū jiems.

6. Ar Jūs kartu su vyru domitės bėgimo teorija, tai yra technika, mityba, tinkama avalyne ir pan.? Ar tiesiog bėgate, nes Jums tai suteikia malonumą?

Bėgam, nes tai suteikia malonumą, bet kadangi jau susidomėjau šia veikla, tai pirkau knyga iš Amazonės "The competitive runner's handbook", buvo idomu paskaityti. Avalynė taip pat renkamės tinkamą bėgimui. Mitybos kol kas nespėjame suderinti, bet, aišku, tortų mažiau valgau ;)

7. Ar turite svajonę ar tikslą susijusį su bėgimu (koks jis)?

Tikslų labai didelių neturiu. Svarbiausia, kad nesustočiau, nebegrįščiau į pradinį tašką, kai nebėgiojau.

8. Pats įsimintiniausias startas 2010-aisiais, bei smagiausia trasa tiek Lietuvoje, tiek užsienyje.

Išskirti labai sunku, nes labai įsimintinas ir „keistasis“ „Katorgininkų bėgimas“ Lenkijoje, ir mano pirmasis pusė Maratono Nidoje, o ir pirmieji gyvenime nubėgti dvylika kilometrų Kulviečio bėgime nepamirštami (aš tai galiu!). Smagiausia, nors ne pati lengviausia trasa Lietuvoje buvo Nidos pusė maratono (gal daugelis “senų” bėgikų man prieštaraus), o ir Kauno Kalėdinio bėgimo per pusnynus trasa buvo puiki, labai gerai sužymėta ir tikrai smagi.

9. Daugumos bėgimo mėgėjų tikslas yra maratonas. Tai gal jau 2011-aisiais išmėginsite ir Jūs? Ar apsiribosite mažesniais startais?

Šiais metais dar tikrai tokių minčių neturiu, o ateityje ką gali žinoti...

10. Jūsų palinkėjimas Lietuvos bėgimo mėgėjams.

Bėgikui geriausias palinkėjimas: bėgti be traumų, tad to ir linkiu.

Parašyta 2011-01-18 , kategorijoje "Kitos"