<p>2026 m. rugpjūčio 21 d. Vilniuje startavo XXXV tradicinis tarptautinis estafetinis bėgimas „Baltijos kelias“. Į šį istorinį kelią išbėgo 38 dalyviai – 34 lietuviai, trys estai ir vienas latvis. Bėgimo maršrutas jungė tris Baltijos valstybes – Lietuvą, Latviją ir Estiją, ir vedė istoriniu Baltijos keliu nuo Vilniaus iki Talino.</p>
<p>1989 m. rugpjūčio 23 d. daugiau kaip du milijonai Lietuvos, Latvijos ir Estijos žmonių susikibo rankomis į daugiau kaip 650 kilometrų ilgio grandinę. Baltijos kelias sujungė tris tautas ir tapo jų vienybės bei laisvės siekio simboliu. Praėjus 37 metams ši istorija prisimenama ir tradiciniu bėgimu tuo pačiu keliu.</p>
<p>Vilniuje bėgikus išlydėjo Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos patarėjas Kęstutis Bartuškevičius, Vilniaus vicemerė Donalda Meiželytė, Lietuvos sporto draugijos „Žalgiris“ prezidentas Bronislovas Vasiliauskas ir kiti susirinkusieji. Bėgikams buvo linkima ištvermės, sėkmingo kelio, saugoti Baltijos kelio atminimą ir branginti laisvę. Kunigas Ričardas Doveika pašventino kryželius ir palaimino bėgimo dalyvius. Lietuvos bėgimo mėgėjų asociacijos prezidentas Vidmantas Dobrovolskas padėkojo visiems susirinkusiems išlydėti bėgikų, o renginio svečiams įteikęs Baltijos kelio marškinėlius bei atminimo medalius, leidosi į Baltijos kelią kartu su kitais dalyviais. </p>
<p>Iš Vilniaus bėgikai išbėgo Panevėžio kryptimi. Vilniaus rajone juos sutiko savivaldybės administracijos Sveikatos ir sporto skyriaus patarėjas Evaldas Martinka. Prie bėgimo tam tikrai atkarpai prisijungė ir Vytauto Gražio vadovaujami Vilniaus rajono bėgikai.</p>
<p>Ties Širvintomis dalyvių laukė Širvintų rajono savivaldybės vicemerė Laima Verseckaitė, Šaulių sąjungos atstovai ir kiti bendruomenės nariai.</p>
<p>Ukmergės rajono riboje bėgikus pasitiko Ukmergės rajono savivaldybės meras Darius Varnas, administracijos direktorė Inga Pračkaitė, mero patarėja Goda Juzėnaitė, Ukmergės sporto centro direktorius Vitalijus Martikonis ir kiti bendruomenės nariai.</p>
<p>Toliau kelias vedė per Panevėžio rajoną. Ties Šilais dalyvius sutiko didelė Šilų bendruomenė ir Panevėžio rajono savivaldybės atstovai. Tarp pasitikusiųjų buvo ir Lietuvos sporto muziejaus įkūrėjas bei pirmasis jo direktorius Pranas Majauskas.</p>
<p>Panevėžyje bėgikų laukė miesto merė Loreta Masiliūnienė, savivaldybės atstovai ir gyventojai. Dar prieš įbėgant į miestą prie dalyvių prisijungė Panevėžio bėgimo klubo nariai ir dalį maršruto bėgo kartu.</p>
<p>Piniavoje bėgikai sustojo vakarienės kavinėje „Pas katiną“, o Pumpėnuose juos sutiko seniūnė Ieva Petrauskaitė ir vietos bendruomenė. Čia degė laužas, skambėjo muzika ir dainos.</p>
<p>Pasvalyje dalyvius pasitiko bendruomenė ir vicemeras Stasys Balčiauskas, buvo pasirūpinta vakariene ir nakvyne. Taip pat čia dalyvius sutiko bene daugiausiai kartų įveikusio Broniaus Povilo Salio (2022 m. išėjusio Anapilin) dukra Odeta su anūkėmis.</p>
<p>Kitą rytą pirmasis būrelis bėgimo dalyvių startavo 6 val. ir jau netoli Saločių bėgikų laukė Saločių seniūnas Sigitas Savickas ir vietos žmonės. Juos pasitiko muzika, dainomis ir šokiais, o vėliau palydėjo Latvijos link.</p>
<p>Rugpjūčio 22 d. bėgikai įbėgo į Latviją. Bauskėje prie jų keliolikai kilometrų prisijungė Latvijos bėgikai. Nuo šeštadienio oro sąlygos gerokai pasunkėjo – šeštadienį ir sekmadienį visą dieną lijo, todėl visa Latvijos ir Estijos maršruto dalis buvo pliaupiant lietuj bei pučiant gan stiprokam vėjui.</p>
<p>Rygoje bėgikai sustojo prie Laisvės paminklo – vieno svarbiausių Latvijos laisvės ir tautos vienybės simbolių. Čia juos pasitiko Lietuvos Respublikos ambasadorė Latvijoje Audronė Markevičienė ir kartu su bėgikais buvo padėtos gėlės prie laisvės paminklo. Susitikime prisiminta Baltijos kelio istorija, trijų šalių žmonių vienybė ir laisvės svarba. Bėgikams buvo dėkojama už tai, kad jie tęsia šią tradiciją ir savo bėgimu primena prieš 37 metus tris Baltijos valstybes sujungusį kelią.</p>
<p>Vakare bėgikai atbėgo į Valmierą, kur jų laukė nakvynė ir poilsis. Juos sutiko Valmieros sporto mokyklos buvęs ilgametis direktorius Jānis Silinš ir vietos bendruomenė.</p>
<p>Rugpjūčio 23-iąją bėgikai tęsė kelionę Estijos link. Paskutinis stabtelėjimas Latvijos teritorijoje buvo prie esančių Baltijos keliui skirtų skulptūrų „Baltijas Ceļš“. Kirtus Latvijos - Estijos siena, bėgikus su muzika pasitiko Lilli (Estija) miestio bendruomenė.</p>
<p>Loodi gyvenvietėje bėgikus sutiko Viljandi apskrities meras. Čia susirinkusieji kartu sudainavo Baltijos kelio dainą „Bunda jau Baltija“. Toliau bėgikai tęsė kelią Viljandi link, o prieš miestą prie jų prisijungė dviratininkai ir lydėjo iki miesto centro. Viljandi bėgikų laukė miesto meras, gyventojai ir vietos bendruomenė.</p>
<p>Ypač įsiminė sustojimas Türi. Čia yra Baltijos keliui skirtas atminimo akmuo, prie kurio dalyvius pasitiko Türi merė ir vietos žmonės. Būtent čia dalyviai susitiko ir su lietuvių bendruomenės nare Kazimiera Vallemaa.</p>
<p>Kazimiera Türi gyvena nuo 1973 metų. Nors Estijoje praleido daugiau kaip penkis dešimtmečius, ji puikiai kalba lietuviškai, nepamiršo lietuvių kalbos ir puoselėja lietuviškas tradicijas. Ji kviečia atvykstančius lietuvius aplankyti Türi ir čia veikiantį muziejų. Susitikimas su taip ilgai Estijoje gyvenančia, bet savo lietuvišką ryšį išlaikiusia moterimi bėgikams paliko ypatingą įspūdį.</p>
<p>Toliau kelias tęsėsi link Kaerepere miesto. Vietos merė pati prisijungė prie bėgimo ir kartu įveikė apie septynis kilometrus. Kaerepere bėgikais pasirūpino vietos sporto centro atstovai. Čia jų laukė vakarienė, poilsis ir nakvynė.</p>
<p>Tęsiant kelią Kohilos link prie Baltijos kelio dalyvių prisijungė ir estų bėgikės, kurios kartu nubėgo dalį maršruto. Kohiloje bėgikus taip pat sutiko vietos bendruomenė.</p>
<p>Rugpjūčio 24 d., pirmadienį, apie pietus bėgikai finišavo Taline prie Estijos parlamento – Riigikogu. Čia jų laukė Estijos parlamento vicepirmininkas Arvo Aller, Lietuvos Respublikos ambasadorė Estijoje Gitana Skripkaitė, Latvijos ambasadorė Estijoje ir kiti susirinkusieji.</p>
<p>Po finišo bėgikai apsilankė Estijos parlamente, įsikūrusiame istoriniame Toompea pilies komplekse. Ekskursijos metu jie susipažino su parlamento istorija ir darbu, apsilankė posėdžių salėje, o iš aukštai galėjo apžvelgti Taliną.</p>
<p>Visame maršrute bėgikus lydėjo žmonių dėmesys ir rūpestis. Lietuvos, Latvijos ir Estijos savivaldybių, seniūnijų, bendruomenių, sporto klubų ir pavienių žmonių dėka buvo pasirūpinta maistu, vandeniu, poilsiu bei nakvyne. Vieni pasitiko ir išlydėjo, kiti prisijungė bėgti ar lydėjo dviračiais, dar kiti laukė su muzika ir vaišėmis. Ypač tai buvo svarbu šeštadienį ir sekmadienį, kai visą dieną bėgti teko per lietų.</p>
<p>Baltijos kelio bėgimas kasmet sugrąžina į tą patį maršrutą, kuriame 1989-aisiais rankomis susijungė Lietuvos, Latvijos ir Estijos žmonės. Šiandien juo bėgama perduodant estafetę iš vieno dalyvio kitam, susitinkant su miestų ir miestelių žmonėmis bei prisimenant istoriją, kuri vienija visas tris Baltijos valstybes.</p>
2026 m. rugpjūčio 21 d. Vilniuje startavo XXXV tradicinis tarptautinis estafetinis bėgimas „Baltijos kelias“. Į šį istorinį kelią išbėgo 38 dalyviai – 34 lietuviai, trys estai ir vienas latvis. Bėgimo maršrutas jungė tris Baltijos valstybes – Lietuvą, Latviją ir Estiją, ir vedė istoriniu Baltijos keliu nuo Vilniaus iki Talino.
1989 m. rugpjūčio 23 d. daugiau kaip du milijonai Lietuvos, Latvijos ir Estijos žmonių susikibo rankomis į daugiau kaip 650 kilometrų ilgio grandinę. Baltijos kelias sujungė tris tautas ir tapo jų vienybės bei laisvės siekio simboliu. Praėjus 37 metams ši istorija prisimenama ir tradiciniu bėgimu tuo pačiu keliu.
Vilniuje bėgikus išlydėjo Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos patarėjas Kęstutis Bartuškevičius, Vilniaus vicemerė Donalda Meiželytė, Lietuvos sporto draugijos „Žalgiris“ prezidentas Bronislovas Vasiliauskas ir kiti susirinkusieji. Bėgikams buvo linkima ištvermės, sėkmingo kelio, saugoti Baltijos kelio atminimą ir branginti laisvę. Kunigas Ričardas Doveika pašventino kryželius ir palaimino bėgimo dalyvius. Lietuvos bėgimo mėgėjų asociacijos prezidentas Vidmantas Dobrovolskas padėkojo visiems susirinkusiems išlydėti bėgikų, o renginio svečiams įteikęs Baltijos kelio marškinėlius bei atminimo medalius, leidosi į Baltijos kelią kartu su kitais dalyviais.
Iš Vilniaus bėgikai išbėgo Panevėžio kryptimi. Vilniaus rajone juos sutiko savivaldybės administracijos Sveikatos ir sporto skyriaus patarėjas Evaldas Martinka. Prie bėgimo tam tikrai atkarpai prisijungė ir Vytauto Gražio vadovaujami Vilniaus rajono bėgikai.
Ties Širvintomis dalyvių laukė Širvintų rajono savivaldybės vicemerė Laima Verseckaitė, Šaulių sąjungos atstovai ir kiti bendruomenės nariai.
Ukmergės rajono riboje bėgikus pasitiko Ukmergės rajono savivaldybės meras Darius Varnas, administracijos direktorė Inga Pračkaitė, mero patarėja Goda Juzėnaitė, Ukmergės sporto centro direktorius Vitalijus Martikonis ir kiti bendruomenės nariai.
Toliau kelias vedė per Panevėžio rajoną. Ties Šilais dalyvius sutiko didelė Šilų bendruomenė ir Panevėžio rajono savivaldybės atstovai. Tarp pasitikusiųjų buvo ir Lietuvos sporto muziejaus įkūrėjas bei pirmasis jo direktorius Pranas Majauskas.
Panevėžyje bėgikų laukė miesto merė Loreta Masiliūnienė, savivaldybės atstovai ir gyventojai. Dar prieš įbėgant į miestą prie dalyvių prisijungė Panevėžio bėgimo klubo nariai ir dalį maršruto bėgo kartu.
Piniavoje bėgikai sustojo vakarienės kavinėje „Pas katiną“, o Pumpėnuose juos sutiko seniūnė Ieva Petrauskaitė ir vietos bendruomenė. Čia degė laužas, skambėjo muzika ir dainos.
Pasvalyje dalyvius pasitiko bendruomenė ir vicemeras Stasys Balčiauskas, buvo pasirūpinta vakariene ir nakvyne. Taip pat čia dalyvius sutiko bene daugiausiai kartų įveikusio Broniaus Povilo Salio (2022 m. išėjusio Anapilin) dukra Odeta su anūkėmis.
Kitą rytą pirmasis būrelis bėgimo dalyvių startavo 6 val. ir jau netoli Saločių bėgikų laukė Saločių seniūnas Sigitas Savickas ir vietos žmonės. Juos pasitiko muzika, dainomis ir šokiais, o vėliau palydėjo Latvijos link.
Rugpjūčio 22 d. bėgikai įbėgo į Latviją. Bauskėje prie jų keliolikai kilometrų prisijungė Latvijos bėgikai. Nuo šeštadienio oro sąlygos gerokai pasunkėjo – šeštadienį ir sekmadienį visą dieną lijo, todėl visa Latvijos ir Estijos maršruto dalis buvo pliaupiant lietuj bei pučiant gan stiprokam vėjui.
Rygoje bėgikai sustojo prie Laisvės paminklo – vieno svarbiausių Latvijos laisvės ir tautos vienybės simbolių. Čia juos pasitiko Lietuvos Respublikos ambasadorė Latvijoje Audronė Markevičienė ir kartu su bėgikais buvo padėtos gėlės prie laisvės paminklo. Susitikime prisiminta Baltijos kelio istorija, trijų šalių žmonių vienybė ir laisvės svarba. Bėgikams buvo dėkojama už tai, kad jie tęsia šią tradiciją ir savo bėgimu primena prieš 37 metus tris Baltijos valstybes sujungusį kelią.
Vakare bėgikai atbėgo į Valmierą, kur jų laukė nakvynė ir poilsis. Juos sutiko Valmieros sporto mokyklos buvęs ilgametis direktorius Jānis Silinš ir vietos bendruomenė.
Rugpjūčio 23-iąją bėgikai tęsė kelionę Estijos link. Paskutinis stabtelėjimas Latvijos teritorijoje buvo prie esančių Baltijos keliui skirtų skulptūrų „Baltijas Ceļš“. Kirtus Latvijos - Estijos siena, bėgikus su muzika pasitiko Lilli (Estija) miestio bendruomenė.
Loodi gyvenvietėje bėgikus sutiko Viljandi apskrities meras. Čia susirinkusieji kartu sudainavo Baltijos kelio dainą „Bunda jau Baltija“. Toliau bėgikai tęsė kelią Viljandi link, o prieš miestą prie jų prisijungė dviratininkai ir lydėjo iki miesto centro. Viljandi bėgikų laukė miesto meras, gyventojai ir vietos bendruomenė.
Ypač įsiminė sustojimas Türi. Čia yra Baltijos keliui skirtas atminimo akmuo, prie kurio dalyvius pasitiko Türi merė ir vietos žmonės. Būtent čia dalyviai susitiko ir su lietuvių bendruomenės nare Kazimiera Vallemaa.
Kazimiera Türi gyvena nuo 1973 metų. Nors Estijoje praleido daugiau kaip penkis dešimtmečius, ji puikiai kalba lietuviškai, nepamiršo lietuvių kalbos ir puoselėja lietuviškas tradicijas. Ji kviečia atvykstančius lietuvius aplankyti Türi ir čia veikiantį muziejų. Susitikimas su taip ilgai Estijoje gyvenančia, bet savo lietuvišką ryšį išlaikiusia moterimi bėgikams paliko ypatingą įspūdį.
Toliau kelias tęsėsi link Kaerepere miesto. Vietos merė pati prisijungė prie bėgimo ir kartu įveikė apie septynis kilometrus. Kaerepere bėgikais pasirūpino vietos sporto centro atstovai. Čia jų laukė vakarienė, poilsis ir nakvynė.
Tęsiant kelią Kohilos link prie Baltijos kelio dalyvių prisijungė ir estų bėgikės, kurios kartu nubėgo dalį maršruto. Kohiloje bėgikus taip pat sutiko vietos bendruomenė.
Rugpjūčio 24 d., pirmadienį, apie pietus bėgikai finišavo Taline prie Estijos parlamento – Riigikogu. Čia jų laukė Estijos parlamento vicepirmininkas Arvo Aller, Lietuvos Respublikos ambasadorė Estijoje Gitana Skripkaitė, Latvijos ambasadorė Estijoje ir kiti susirinkusieji.
Po finišo bėgikai apsilankė Estijos parlamente, įsikūrusiame istoriniame Toompea pilies komplekse. Ekskursijos metu jie susipažino su parlamento istorija ir darbu, apsilankė posėdžių salėje, o iš aukštai galėjo apžvelgti Taliną.
Visame maršrute bėgikus lydėjo žmonių dėmesys ir rūpestis. Lietuvos, Latvijos ir Estijos savivaldybių, seniūnijų, bendruomenių, sporto klubų ir pavienių žmonių dėka buvo pasirūpinta maistu, vandeniu, poilsiu bei nakvyne. Vieni pasitiko ir išlydėjo, kiti prisijungė bėgti ar lydėjo dviračiais, dar kiti laukė su muzika ir vaišėmis. Ypač tai buvo svarbu šeštadienį ir sekmadienį, kai visą dieną bėgti teko per lietų.
Baltijos kelio bėgimas kasmet sugrąžina į tą patį maršrutą, kuriame 1989-aisiais rankomis susijungė Lietuvos, Latvijos ir Estijos žmonės. Šiandien juo bėgama perduodant estafetę iš vieno dalyvio kitam, susitinkant su miestų ir miestelių žmonėmis bei prisimenant istoriją, kuri vienija visas tris Baltijos valstybes.
