<p><em>Prieš kelias dienas rašėme apie puikų Ramūno Vilčinsko maratono rezultatą Pizoje. Siūlome paskaityti jo paties atsiliepimus.</em><br />"Po Vilniaus maratono nesijaučiau visiškai išsikrovęs, tad pasiieškojau maratono žiemai. Už akių užkliuvo Pizos maratonas, ir netrukus nusipirkau bilietus be persėdimų į Romą. Registracija užtruko, kadangi organizatoriai reikalavo medicininės pažymos, tačiau užsienio dalyviams registracijos mokestis yra nekintantis (€60+€5). Organizatoriai per pusvalandį atsakydavo į išsiųstus laiškus, tad pavyko sklandžiai užsiregistruoti.</p>
<p>Nuvykus į Romą, visą penktadienio dieną pravaikščiojau po miestą. Šeštadienį su traukiniu atvykau į Pizą. Nuėjau atsiimti numerio. Organizatoriai šiuo atveju irgi operatyviai suteikė visą reikiamą informaciją. Startiniame pakete be numerio buvo pridėti marškinėliai ir ausų raištis, abu ryškiai salotinės spalvos su maratono simbolika. Taip pat, vakare buvo rengiamas „pasta party“, kur už €6 pakako skaniai pavakarieniauti.</p>
<p>Susirinkus į startą, tylos minute buvo pagerbtas bėgikas, kuris mirė Florencijos maratono 40 km, š.m. lapkričio mėn. 30d. Paskui sveikinimo kalbos ir starto šūvis. Dar užtrukau 20 sek, kol pasiekiau starto atžymą. Pagautas azarto, pirmus 5K įveikiau neplanuotai greitai (3:37/km), tačiau paskui sumažinau tempą iki 3:46/km. Juolab, kad buvo žadėta saulėta 15°C diena, ir tikrai, bėgant darėsi gan karšta. Tačiau 10 km, kaip į sieną, atsimušėm į visišką rūką, pasidarė net vėsu, gerąja prasme. Nors po 23km rūkas pradėjo sklaidytis, tačiau gaivino jūros pakrante pučiantis vėjelis. Tad 10-30 km stengiausi ir palaikiau tempą iki 3:42/km. Vis dėlto, 30K atsimušiau į dar vieną rūko sieną, tačiau jau su smarkiu priešiniu vėjeliu, gerai tai, kad jis truko tik keletą kilometrų, o nuo 35km jau buvo visiškai saulėta ir ramu. Šioje 30K atžymoje visai apsunko ir kojos, kad nebepajėgiau išlaikyti norimo tempo, ir taip daugmaž tolygiai išlaikiau 3:57/km tempą iki pat finišo, nors psichologiškai sunkiausias buvo 40km, kai varžovas pabėgo į priekį ir dingo iš akių.</p>
<p>Finišavau nuotaikingai, nes buvo nemažai žmonių, kurie skatino ir palaikė. Kirtus liniją, vedėjas puikiai ištarė vardą ir pavardę ir nors nemoku itališkai, bet supratau, kad pagyrė už tikrai gerą pasirodymą. Tuomet užkabino išraiškingą ir spalvotą medalį, tikrai gražus, ir gavome apsigobti folija. Toliau teko atiduoti čipus, už kuriuos į rankas gražino €5, tačiau ir gražiai paprašė juos įmesti į dėžutę, ir paaukoti labdarai – tad su malonumu tą ir padariau. Palapinėj laukė vaišės – atsigauti labai padėjo karšta saldi arbata su riestainiais. Kiekvienas dalyvis užtrukęs iki pat 6,5h sulaukdavo likusių bėgikų, renginio vedėjo ir fotografų dėmesio. Paskutiniųjų finišą stebėjau nuo pasvirusio Pizos bokšto viršaus.</p>
<p>Šį maratoną galimą apibūdinti, kaip brangų, startinio mokesčio požiūriu; kuklų, kadangi buvo tik keleto rėmėjų palapinės; užtat pasižymintį geru ir nuoširdžiu organizatorių darbu. Maratono trasa lygi su daug tiesiųjų, tad puikiai tinkama asmeniniam rezultatui gerinti. Tad iš kelionės pavyko parsivežti puikiausiu įspūdžius."</p>
Prieš kelias dienas rašėme apie puikų Ramūno Vilčinsko maratono rezultatą Pizoje. Siūlome paskaityti jo paties atsiliepimus.
"Po Vilniaus maratono nesijaučiau visiškai išsikrovęs, tad pasiieškojau maratono žiemai. Už akių užkliuvo Pizos maratonas, ir netrukus nusipirkau bilietus be persėdimų į Romą. Registracija užtruko, kadangi organizatoriai reikalavo medicininės pažymos, tačiau užsienio dalyviams registracijos mokestis yra nekintantis (€60+€5). Organizatoriai per pusvalandį atsakydavo į išsiųstus laiškus, tad pavyko sklandžiai užsiregistruoti.
Nuvykus į Romą, visą penktadienio dieną pravaikščiojau po miestą. Šeštadienį su traukiniu atvykau į Pizą. Nuėjau atsiimti numerio. Organizatoriai šiuo atveju irgi operatyviai suteikė visą reikiamą informaciją. Startiniame pakete be numerio buvo pridėti marškinėliai ir ausų raištis, abu ryškiai salotinės spalvos su maratono simbolika. Taip pat, vakare buvo rengiamas „pasta party“, kur už €6 pakako skaniai pavakarieniauti.
Susirinkus į startą, tylos minute buvo pagerbtas bėgikas, kuris mirė Florencijos maratono 40 km, š.m. lapkričio mėn. 30d. Paskui sveikinimo kalbos ir starto šūvis. Dar užtrukau 20 sek, kol pasiekiau starto atžymą. Pagautas azarto, pirmus 5K įveikiau neplanuotai greitai (3:37/km), tačiau paskui sumažinau tempą iki 3:46/km. Juolab, kad buvo žadėta saulėta 15°C diena, ir tikrai, bėgant darėsi gan karšta. Tačiau 10 km, kaip į sieną, atsimušėm į visišką rūką, pasidarė net vėsu, gerąja prasme. Nors po 23km rūkas pradėjo sklaidytis, tačiau gaivino jūros pakrante pučiantis vėjelis. Tad 10-30 km stengiausi ir palaikiau tempą iki 3:42/km. Vis dėlto, 30K atsimušiau į dar vieną rūko sieną, tačiau jau su smarkiu priešiniu vėjeliu, gerai tai, kad jis truko tik keletą kilometrų, o nuo 35km jau buvo visiškai saulėta ir ramu. Šioje 30K atžymoje visai apsunko ir kojos, kad nebepajėgiau išlaikyti norimo tempo, ir taip daugmaž tolygiai išlaikiau 3:57/km tempą iki pat finišo, nors psichologiškai sunkiausias buvo 40km, kai varžovas pabėgo į priekį ir dingo iš akių.
Finišavau nuotaikingai, nes buvo nemažai žmonių, kurie skatino ir palaikė. Kirtus liniją, vedėjas puikiai ištarė vardą ir pavardę ir nors nemoku itališkai, bet supratau, kad pagyrė už tikrai gerą pasirodymą. Tuomet užkabino išraiškingą ir spalvotą medalį, tikrai gražus, ir gavome apsigobti folija. Toliau teko atiduoti čipus, už kuriuos į rankas gražino €5, tačiau ir gražiai paprašė juos įmesti į dėžutę, ir paaukoti labdarai – tad su malonumu tą ir padariau. Palapinėj laukė vaišės – atsigauti labai padėjo karšta saldi arbata su riestainiais. Kiekvienas dalyvis užtrukęs iki pat 6,5h sulaukdavo likusių bėgikų, renginio vedėjo ir fotografų dėmesio. Paskutiniųjų finišą stebėjau nuo pasvirusio Pizos bokšto viršaus.
Šį maratoną galimą apibūdinti, kaip brangų, startinio mokesčio požiūriu; kuklų, kadangi buvo tik keleto rėmėjų palapinės; užtat pasižymintį geru ir nuoširdžiu organizatorių darbu. Maratono trasa lygi su daug tiesiųjų, tad puikiai tinkama asmeniniam rezultatui gerinti. Tad iš kelionės pavyko parsivežti puikiausiu įspūdžius."
