IX-asis bėgimas „Baltijos kelias“ (2000)

Iliustracija

IX-asis bėgimas „Baltijos kelias“ vyko 2000 m. rugpjūčio mėn. 18-20 dienomis.
Komandos vadovas – LBMA prezidentas Romas Bernotas.
Dalyvavo 25 bėgikai (15 iš Lietuvos, 10 iš Latvijos). Deja, kol kas nepavyko rasti dalyvių sąrašo.
Tais metais visos lėšos asociacijos sąskaitą pasiekė laiku, tad šiame Romo Bernoto (LBMA prezidento) rašinėlyje daugiausia dėmesio skiriama šventiniams sutikimams bei klausiama kodėl prie bėgimo neprisijungia visos Baltijos šalys.

************************************************************************

„Baltijos kelio“ istoriją rašo lietuviai

Jau devintą kartą Lietuvos bėgimo mėgėjų asociacijos iniciatyva vyko tradicinis tarptautinis estafetinis bėgimas „Baltijos kelias“ Vilnius-Ryga-Talinas, skirtas Juodojo kaspino dienai ir 11-osioms „Baltijos kelio“ metinėms.

Prieš startą Arkikatedros kunigas Gintaras Petronis pakvietė bėgikus į Šv. Kazimiero koplyčią, kurioje palaimino vyrus sunkiam, ilgam, bet garbingam žygiui ir pašventino „Baltijos keliu“ nešamus kryželius.

Besirengiant šiam gražiam ir garbingam žygiui, teko įdėti daug pastangų ir darbo. Kaip ir anksčiau – iš Latvijos ir Estijos vadovų nesulaukta nei pritarimo, nei paramos.

Ir vis dėlto „Baltijos kelyje“ Latvijos vėliavą garbingai nešė 10 Jelgavos SK „Ozolniekai“ atstovų, o Estijos vėliavą turėjo nešti SK „Hermes“ bėgikai iš Talino. Pastariesiems paskutiniu metu pranešus, kad dėl lėšų stygiaus į Vilnių atvykti negalės, teko kviestis Estijos ambasados atstovus, kad bent starto vietoje šios šalies vėliava būtų tikrųjų estų rankose. Ši mūsų kelta sąlyga buvo besąlygiškai įvykdyta – į starto vietą atvyko Estijos ambasados Lietuvoje pirmasis sekretorius ponas Aivaras Tsarskijus.

Po abiejų svečių trumpų kalbų, 15 Lietuvos bėgimo mėgėjų asociacijos bėgikų ir 10 Jelgavos SK „Ozolniekai“ atstovų pasuko Ukmergės link.

9-asis „Baltijos kelio“ bėgimas buvo ypatingai šventiškas. Visos planuotos biudžetinės lėšos pasiekė Lietuvos BMA sąskaitą – už tai dėkingi Kūno kultūros ir sporto departamento vadovams (praėjusiais metais buvome įbridę į skolą net 8000 Lt).

Kaip visada gražiai sutiko Širvintų ir Ukmergės savivaldybių atstovai. Ypač norėčiau pažymėti Ukmergės rajono Taujėnų vidurinės mokyklos direktoriaus Stasio Kapluno pastangas ir nuoširdumą. Šis žmogus tikrai gerbia tradicijas ir kiekvienais metais ties miestelio riba sutinka, pasveikina, pavaišina ir palydi „Baltijos kelio“ dalyvius. Šiais metais kartu su Taujėnų vidurinės mokyklos direktoriumi buvo mokytojai, mokiniai ir miestelio seniūnė Elvyra Talušienė.

Bet iki šiol dar niekam nepasisekė pranokti Panevėžio rajono bei miesto gyventojų ir savivaldybių vadovų dosnumo, skiriamo dėmesio šio tradicinio bėgimo dalyviams. Ir šį kartą prie Panevėžio rajono ribos bėgikus pasitiko apskrities viršininkas T. Josas, šio rajono Kultūros ir sporto skyriaus vedėjas A. Rimkus, jaunieji bėgikai. Panevėžyje bėgikai visada būdavo sutinkami su gėlėmis, duona, muzika, dainomis. Prie savivaldybės bėgikų laukė Panevėžio savivaldybės administratorius J. Mikėnas bei Kūno kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Rimgaudas Misiūnas.

Pirmąją bėgimo dieną Pasvalys buvo pasiektas jau sutemus. Sočiai pavalgydinti ir dosniai vietinio aludario ūsočiaus Valento Vaškevičiaus, kuris „Baltijos kelyje“ gynė Pasvalio bėgimo mėgėjų klubo „Vėtra“ garbę, pavaišinti jo gamybos alučiu, sportininkai skubėjo pailsinti pavargusius raumenis ir kaulus.

Kitos dienos 6 val. eilinio etapo bėgikai jau matavo žingsniais atstumą nuo Pasvalio iki Saločių pasienio punkto. Tradiciškai gražiai sutinkama Saločiuose. Ne išimtis ir šiemetinis bėgimas. Per pusryčius grojo ir dainavo vietinis „bardas“, sveikino Saločių seniūnas ir įteikė didelį kepalą specialiai iškeptos duonos.

Deja, visa euforija ir džiugi nuotaika baigėsi vos tik perbėgus Latvijos valstybinę sieną. Niekas toje šalyje nelaukė, nesutiko ir nerodė jokio dėmesio. Nebelydėjo ir nebesaugojo toje šalyje ir kelių policija. Tiesiog viskas buvo tik pačių bėgikų rankose. Kaip visada buvo padėta gėlių prie Laisvės paminklo Rygoje. Ten taip pat niekas nepasitiko. Tylos minute pagerbę šviesų žuvusiųjų už Laisvę atminimą, sportininkai išskubėjo Salacgryvos link. Į miestelį atbėgo jau sutemus. Ten vidurinėje mokykloje gavę prieglobstį ir gerai pailsėję, trečios dienos rytą bėgikai pradėjo paskutinį etapą Salacgryva-Talinas. Tačiau ties Ainažiais, perbėgus į Estijos Respublikos teritoriją, nuotaika visai sugedo – žadėtos estų sutiktuvės neįvyko.

Pagaliau pribėgta prie Talino ribos. Deja, deja… tik ten pasitiko gan retos Talino SK „Hermes“ bėgikų gretos. O iki finišo buvo likę vos 13 km.

Pasirodo, jog šventa „Baltijos kelio“ idėja ir tradicijos labiausiai rūpi lietuviams. O gal aš neteisus?

Dažnai radijo ir televizijos žurnalistai klausia: „Kas mums yra „Baltijos kelias“? Aš atsakau, jog tai vieta dar kartą atlikti išpažintį. O paklaustas, ką savo bėgimu mes norime parodyti, paaiškinu, kad visiems norime priminti, jog kažkada tame kelyje buvome solidarūs ir vieningi, visi atkakliai siekėme laisvės.

Romas Bernotas
Lietuvos bėgimo mėgėjų asociacijos prezidentas

************************************************************************

Parašyta 2016-08-01 , kategorijoje "Kitos"