Finišavo pagarbos bėgimas Didžiajai Žalgirio mūšio pergalei paminėti

Iliustracija

Lietuvos bėgimo mėgėjų asociacija, norėdama prisidėti prie didžiosios mūsų protėvių pergalės prieš kryžiuočius 600-ųjų metinių paminėjimo, nusprendė vykdyti pagarbos bėgimą „Griunvaldas – Vilnius“, tuo įpindama vieną šakelę į šiai pergalei skirtą renginių vainiką.

Į Vilniaus Arkikatedros aikštę palydėti ištvermingų bėgikų atėjo Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkės pavaduotojas A. Kašėta, Lietuvos Tautinio olimpinio komiteto prezidentas A. Poviliūnas ir generalinis direktorius V. Zubernis, Kūno kultūros ir sporto departamento generalinis direktorius K. Rimšelis bei šio departamento Kūno kultūros strategijos skyriaus vedėja M. Laurutėnaitė. Visi bėgimo dalyviams linkėjo sėkmės, ryžto, valios ir ištvermės. LTOK prezidentas A. Poviliūnas bėgikams įteikė Olimpinę vėliavą, kuri puošė aukščiausias planetos viršukalnes bei įvairiausius pasaulio stadionus.

„Jūs esate karvedžiai, kurie dar kartą atnešite žinią, kad Vytautas ir jo jungtinės pajėgos pagaliau amžiams išvadavo Lietuvą iš kryžiuočių priespaudos“, - laimindamas bėgikus ir šventindamas jų estafetės lazdeles pasakė kunigas Ričardas Doveika.

Išklausę palinkėjimus ir visi kartu nusifotografavę, bėgimo dalyviai sėdo į plakatais papuoštą autobusą ir išvažiavo į Žalgirio mūšio lauką.

Sekančią dieną Jos Ekscelencija Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė, Krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė bei 23 Lietuvos bėgimo mėgėjų asociacijos nariai į specialiai tam pagamintas estafetės lazdeles iš Žalgirio mūšio lauko įbėrė po žiupsnelį mūsų protėvių krauju aplaistytos žemės. Prezidentė ir ministrė kiekvienam bėgimo dalyviui paspaudė ranką, palinkėjo sėkmės, ryžto ir valios ilgame bėgimo kelyje.

Ištvermės, ryžto ir begalinės valios tikrai reikėjo šio pagarbos bėgimo dalyviams. Starto metu Žalgirio mūšio lauke termometro stulpelis tvirtai sustojo ties 37 laipsnių atžyma. Vėjas, nenorėdamas sudrumsti tylos drąsiems bėgikams, tyliai stebėjo juos iš aukštumų, nesiųsdamas jokių vėsos gūsių.

Bėgikai, kas 10 km perduodami vienas kitam iš rankų į rankas, estafetės lazdeles neš į Vilnių, prie Lietuvos Karaliaus Mindaugo paminklo.

Pirmąją bėgimo naktį nakvojome Biala Piska miestelyje. Mūsų sutikimu ir nakvyne rūpinosi Lietuvos Respublikos ambasadorius Lenkijoje Egidijus Meilūnas.

Antrą dieną, kaip ir bėgant pagarbos bėgimą, S. Dariaus ir S. Girėno atliktam žygdarbiui paminėti, ar iš Soldino į Kauną ar iš Kauno į Soldiną, neaplenkėme Punsko krašto ir jo gyventojų. Čia, Punsko lietuvių bendruomenė sutiko mus lyg didvyrius, prisidedančius prie svarbių istorinių įvykių. Šiais metais susitikimu rūpinosi Lietuvos konsulas Seinuose Liudvikas Milašius. Prie Punsko valsčiaus mus pasitiko konsulas L. Milašius, Punsko valsčiaus viršaitis Vytautas Liškauskas, Tarybos pirmininkas Valdas Krakauskas, valsčiaus sekretorius Jonas Vaičiulis, ansamblis „Tėviškės aidai“ ir punskiečiai. Sutikimo ceremonijos pradžioje nuskambėjo Lietuvos Respublikos himnas, kurį kartu su ansambliečiais giedojo visi susitikimo dalyviai. Po to - sveikinimo kalbos, apsikabinimai, dovanų pasikeitimas, gurkšnis šampano ir atminčiai bendra nuotrauka. Vėliau vakaronė, bėgimo vadovo Romo Bernoto poezijos knygos pristatymas.

Video reportažas iš Punsko.

Išvakarėse turėjome 40 km „įsiskolinimą“, nes vėlavo bėgikų palydėtuvės iš Žalgirio mūšio lauko. Patiems ištvermingiausiems mūsų vyrams teko anksti keltis ir iki pusryčių įveikti šią „skolos“ atkarpą. Pusryčiavome visi kartu. Po pusryčių nuskubėjome į Seinus, kur mūsų laukė Lietuvos konsulas Seinuose L. Milašius, Seinų apskrities viršininkas Ryšardas Gžybovskis (Ryszard Grzybowski) ir būrelis Seinuose gyvenančių lietuvių. Po trumpo susitikimo pasukome link pasienio, į Tėvynės Lietuvos pusę. Artėjant laikrodžio rodyklei prie 17.00 val. bėgimo dalyviai, iškeltomis į dangų rankomis, tiltu ties Merkine perbėgo mūsų upių tėvelį Nemuną. Prie bėgikų prisijungė Merkinėje stovyklaujantys moksleiviai.

Trečiosios bėgimo dienos pabaigoje mus pasitiko Merkinės seniūnas Gintautas Tebėra, gausi Merkinės kapela, muziejaus darbuotojai ir didelis būrys Merkinės gyventojų. Sveikinimo kalbos, gėlės, 3 kg sūris, juodosios keramikos „uzbonas“ su beržų sula, kaip ir estafetinis bėgimas, pereidinėjo iš rankų į rankas. Tiesa, sula „uzbone“ ištuštėjo akimirksniu.

Ankstų ketvirtos dienos rytą į kelią išsiruošė du ištvermingi vyrai: triskart 1000 mylių pasaulio rekordininkas kretingiškis Piotras Silkinas ir vilnietis Povilas Ramoška. Mūsų laukė „susitikimas“ su Vytautu Didžiuoju Perlojoje.

Lietuvos bėgimo mėgėjų asociacijos generalinis sekretorius Vidmantas Dobrovolskas yra dzūkas, tad gido pareigas „Perlojos Respublikoje“ jis atliko nepriekaištingai. Atsisveikinę su Perloja, nuskubėjome į Varėną. Rajono meras Vidas Mikalauskas ir rajono sporto vadovas Jonas Fugalis pasirūpino, kad būtume pavaišinti sriuba. Ją bėgimo metu valgėme pirmą kartą. Šaltibarščiai gaivino mūsų įkaitusius kūnus. Padėkoję vaišingiems šeimininkams, pasukome Vilniaus link. Karšti saulės spinduliai, įkaitęs asfaltas, tartum pragaro gniaužtai spaudė mus prie žemės, o pravažiuodamos ilgosios „fūros“ „nudegindavo“ karščio banga. Bet... liko tiek nedaug.

Vingio parkas. Dar kilometras ir mes prie Lietuvos Respublikos Seimo rūmų. Ten mūsų laukė 12 patriotiškai nusiteikusių motociklininkų (baikerių) su galingais motociklais. Iš motociklų jie sudarė ledlaužio formos atvirkščią raidę „V“, kurioje tilpome visi. 16.45 val. plieno ir įkaitusių kūnų grandinė pajudėjo Karaliaus Mindaugo paminklo link, kur bėgimo dalyvius sutiko Lietuvos nacionalinio muziejaus bei Kauno karo muziejaus atstovai, „Lietuvos ryto“ televizijos operatorius, sporto darbuotojai. Estafetės lazdelės su žeme iš Žalgirio mūšio lauko buvo perduotos saugoti Lietuvos nacionaliniam muziejui bei Kauno karo muziejui.

Bėgimo finišas.

Mes bėgome ir dar kartą atnešėme pergalės žinią iš Žalgirio mūšio lauko.

Mes bėgome pagerbdami savo žuvusių protėvių šventą atminimą.

Mes bėgome vedami idėjos. Ir tuo mes galime didžiuotis.

Foto.

Parašyta 2010-07-20 , kategorijoje "Bėgimai Lietuvoje"