<p>2010 m. bėgimo sezono pasvarstymų maratoną baigiame kalbindami Lietuvos bėgimo mėgėjų asociacijos prezidentą <b>Romą Bernotą</b>.</p><p><b> 1. Kaip LBMA prezidentas įvertintų LBMA darbą 2010 m.? Ar visi planai buvo įgyvendinti? Kokie planai 2011 m.? Ar bėgimo mėgėjai pajaus kažkokias permainas?</b></p><p>Pačiam vertinti savo ir LBMA Valdybos darbą kažkaip lyg ir neetiška. Apie jį jau kalbėjo kiti. Tačiau žinant, kokios buvo finansinės galimybės, Lietuvos BMA darbą siūlyčiau vertinti patenkinamai. Pagal turėtas galimybes buvo suteikta finansinė parama visų 2010 m. tarpklubinio bėgimo konkurso įskaitinių renginių vykdymui, o taip pat klubams, šiame konkurse patekusiems į pirmąjį dešimtuką. </p><p>Malonu pažymėti, kad išskyrus pagarbos bėgimą „Gedulo ir Vilties“ dienai atminti, visi kiti planuoti bėgimo renginiai įvyko. Už tai norėčiau nuoširdžiai padėkoti Lietuvos BMA priklausantiems klubų vadovams ir mūsų šalies miestų ir rajonų Kūno kultūros ir sporto padalinių vadovams. </p><p>Labai apgailestauju, kad ekonominė krizė turėjo įtakos ne tik Lietuvos BMA veiklai, bet taip pat ji palietė šalies miestų bei rajonų Kūno kultūros ir sporto padalinių veiklą. Todėl 2011 m. kai kurie miestai ir rajonai jau nebesiunčia Lietuvos BMA Valdybai savo planuojamų rengti bėgimo renginių. Reikia daryti išvadą, kad jie jų tikriausiai jau neberengs. Labai norėtųsi, kad bėgimo renginių skaičius nemažėtų.</p><p>2011 m. taip pat finansiškai remsime tarpklubinio bėgimo konkurso įskaitinius renginius ir pagal turimas galimybes padėsime į pirmąjį šio konkurso dešimtuką patekusiems klubams. </p><p>Norėtume atgaivinti poetui B. Brazdžioniui skirtą bėgimą „Stebeikėliai – Žadeikiai“ ir pasiūlyti Prienų rajono savivaldybei, kad ateityje kartu su Lietuvos BMA Valdyba surengtume bėgimą, skirtą poetui J. Marcinkevičiui atminti.</p><p>Apie permainas dabar dar anksti kalbėti. Jeigu toks pat požiūris į Lietuvos „Sportas visiems“ asociacijos veiklą bus tęsiamas ir toliau, neatsižvelgiant į tai, kad kitose Europos šalyse šiai veiklai vystyti yra skiriamos didelės valstybės lėšos, gali būti taip, kad Lietuvoje tokios asociacijos nebeliks visai. Kiekvienai federacijai ar asociacijai bus pasiūlyta surengti po vieną sporto visiems renginį ir valio – darbas vyksta.</p><p><b> 2. Organizacijos siekdamos nestovėti vietoje išsikelia strateginius tikslus, kurių rėmuose dėliojami ir trumpalaikiai tikslai. Koks LBMA ilgalaikis (strateginis) tikslas?</b></p><p>Lietuvos BMA taip pat turi trumpalaikius ir ilgalaikius tikslus. Pagrindiniai Lietuvos BMA ilgalaikiai tikslai yra: kiekvienais metais mūsų šalies miestuose ir rajonuose suburti po keletą naujų bėgimo mėgėjų ir kitų klubų, padidinti bėgiojančiųjų skaičių klubuose, surengti po keletą naujų bėgimo renginių. Tačiau, viešpataujant jos didenybei krizei, infliacijai ir jaunimo nutekėjimui į svetimas šalis, šios mūsų pastangos subyra kaip smėlio pilys siaučiant Baltijos vėjams.</p><p><b> 3. Kaip LBMA prisideda prie mėgėjiško bėgimo skatinimo? Ką daro, kad gerėtų bėgimo renginių kokybė? </b></p><p>Kaip jau anksčiau minėjau, Lietuvos BMA pagal turimas finansines galimybes paremia tarpklubinio bėgimo konkurso įskaitinius renginius, o taip pat pirmojo dešimtuko klubų vykdomus bėgimo renginius. Lietuvos BMA skatina bėgimo mėgėjus rengdama „Bėgimo taurės“ varžybas, kuriose atskirų grupių nugalėtojus ir prizininkus apdovanoja taurėmis ir medaliais Dėl renginių kokybės Lietuvos BMA turi labai mažai įtakos, nes, kaip liaudyje sakoma, kas moka, tas ir muziką užsako.</p><p><b> 4. Ką manote apie minimalių mėgėjiškų bėgimo varžybų reikalavimų patvirtinimą? Gal tokios taisyklės priverstų pasitempti, pagerėtų silpnesnių bėgimo renginių organizavimas? Ar visgi mažieji renginiai nesugebėtų įvykdyti minimalių reikalavimų ir išnyktų?</b></p><p>Minimali ar maksimali bėgimo renginių kokybė taip pat priklauso nuo finansinių galimybių. Jeigu bėgimų organizatoriai pakankamai turi savo lėšų ir dosnius rėmėjus, gali surengti tikrą bėgimo šventę. Palyginimui norėčiau pateikti vieną pavyzdį. Gražiai surengtose „Pasvalio maratono“ varžybose, kurių nugalėtojui įteikiamas 4 litrų bokelis (suprantama pilnas) automobilio tepalo. Ir Utenos hipodrome žirgų lenktynių nugalėtojui įteikiama taurė ir vokelis su keturženkliu skaičiumi litų. Pirmuoju atveju Pasvalio varžybų rengėjai džiaugiasi, kad gali įteikti nors bokelį su 4 litrų tepalu, o žirgų važnyčiotoją nelabai tenkina gauto vokelio turinys. Darykite išvadas patys.</p><p>Aišku, bėgimo renginiuose priklausomai nuo bėgimo nuotolio ilgio turi būti sudaroma galimybė atsigerti ir paprasčiausios sąlygos po finišo nusiprausti.</p><p>Lietuvos BMA neturi galių reikalauti iš bėgimo renginių vykdytojų kokių nors sąlygų, nes neturi kuo „nubausti“ renginių vykdytojus. Juk į bėgimo renginius bėgimo mėgėjai vyksta savo noru. Tad varžybų organizatoriai gali pasakyti jiems, jeigu kam nors nepatinka sudaromos sąlygos, jie gali nedalyvauti tose varžybose.</p><p><b> 5. Ar bendraujate su kitų šalių mėgėjiško bėgimo susivienijimų atstovais? Jeigu bendraujate tai su kuriomis šalimis? Gal planuojate bendrai surengti draugystės bėgimą, kur galėtų dalyvauti kelių valstybių bėgikai (PVZ: kaip pagarbos bėgime „Baltijos kelio“ kur bėga Lietuvos ir Latvijos bėgikai?).</b></p><p>Gaila, kad Europoje nėra bėgimo mėgėjus vienijančios organizacijos, išskyrus maratonininkus. Lietuvos BMA bendrauja su kaimyninių valstybių bėgimo mėgėjais ir yra ne kartą mūsų šalyje surengusi bėgimus, kuriuose dalyvavo Baltarusijos, Rusijos (Kaliningrado srities), Latvijos, Estijos bėgimo mėgėjai. Tai bėgimai: „Gyvybės ir mirties keliu“; „Medininkai – Vilnius“; „Nida – Kaliningradas; „Baltijos kelias“. Jau daug metų į pastarąjį bėgimą prašosi suomiai, švedai, danai, vokiečiai. Bet Lietuvos BMA neturi finansinių galimybių pasikviesti šių šalių atstovus – vien tik jų nakvynei, maitinimui ir papildomam transportui tektų išleisti daugiau kaip pusę Lietuvos BMA metams skiriamo biudžeto lėšų. Aš kiekvienais metais drebančia širdimi informuoju mūsų „Baltijos kelio“ bėgimo dalyvius, kad vėl ir vėl teks mokėti 200,00 Lt starto mokestį, kad galėtume apmokėti bėgikus lydinčio autobuso nuomą. </p><p>Gal ne vieta ir laikas pasiskųsti, bet kai man tenka iš mano prezidentinės algos 800,00 Lt „ant popieriaus“ „atriekti“ 200,00 Lt, šeimos biudžetas pajunta smūgį žemiau juosmens.</p><p><b> 6. Kurie www.lbma.lt vykdytos diskusijos „Pasvarstymai 2010 metų sezoną prisimenant“ pašnekovai Jums padarė didžiausią įspūdį? Kas labiausiai įstrigo? </b></p><p>Visi pasisakiusieji ir savo nuomonę pareiškę pašnekovai paliko man gerą įspūdį. Patiko jų kaip bėgikų „išprusimas“. Malonu suvokti, kad jie žino, ką ir kaip reikia daryti, norint pasiekti geresnių rezultatų. Bet beveik visų pašnekovų lūpose skambėjo žodis „sportas“ – tai Lietuvos „Sportas visiems“ asociacijoje yra „tabu“. Mes negalime vartoti žodžio „sportas“ – tai jau ne mūsų „leksikos“ žodis. Mūsų Asociacijos tikslas ir pareiga – sveikatingumas, šiuo atveju – bėgimas sveikatos gerinimo tikslams įgyvendinti.</p><p><b> 7. Ar pasisėmėte minčių iš diskusijų, ką Lietuvoje reiktų tobulinti, ką keisti? Ar tokią apklausą reikėtų vykdyti kasmet? </b></p><p>Man patiko vykdoma apklausa. Aš pasakyčiau, kad tai kai kam buvo trumpa glausta vadovėlio apie bėgimą santrauka, iš kurios jie galėjo pasimokyti. Tai rodo ir mūsų puslapio lankomumas. Tačiau, manyčiau, kad daugumoje atvejų apklausa buvo orientuota į lyderius, kurie priklauso ir mūsų šalies bėgimo elitui. Ateityje siūlyčiau orientuotis į eilinius bėgimo mėgėjus, kurie bėgioja savo malonumui ir sveikatos stiprinimui, o žvaigždžių pasisakymai būtų kaip stimulas kitiems panašėti į juos. Be to mūsų tinklapyje reikėtų skelbti apie knygas, kuriose yra bėgimo pradžiamokslis, bei leidiniai skirti tolimesniam užsibrėžto tikslo siekimui. </p><p><b> 8. Ar vis dar turite svajonę ar tikslą susijusį su bėgimu (koks jis)?</b></p><p>Kaip sakoma, svajonė ir viltis miršta paskutinė. Koks begali būti tikslas, kai tu jau esi „infarktuotas“ ir „insultuotas“ – galbūt vežimėlyje. Gal šie mano žodžiai nuskambės labai keistai ir banaliai, bet norėčiau numirti bėgdamas. Tik labai pergyvenu dėl to bėgimo organizatoriams kilsiančių nemalonumų dėl mano mirties. Todėl renginių organizatoriams nuoširdžiai patariu - būtinai reikalaukite, kad bėgimų dalyviai kortelėse savo parašu patvirtintu, jog už visas pasekmes bėgimo metu atsakomybę prisiima patys.</p><p><b> 9. Ar Jūsų kaip sportininko biografijoje buvo kas nors išskirtinio, neįprasto? Nuo kelių metų pradėjote sportuoti? Kas jus įtraukė į sportą? Ar bėgimas buvo pirmoji Jūsų sporto šaka, ar galbūt pradėjote nuo kažko kito? Koks įsimintiniausias, geriausias sportinis pasiekimas? </b></p><p>Šiuo klausimu jūs palietėte skaudžiausią mano širdies stygą. Iki 21 metų aš nežinojau, kur yra mano tėvai. Todėl jau nuo mažens pradėjau rašyti eilėraščius ir siųsti juos į Šilutės rajono laikraštį „Leninietis“. Maniau, kad perskaitę laikraštyje mano eilėraštį atsišauks tėvai. Tačiau mano lūkesčiams nebuvo lemta išsipildyti. Aš supratau, kad šį laikraštį gauna tik Šilutės rajono gyventojai. O jeigu mano tėvai yra kitame mieste ar rajone, jie tų mano eilėraščių neskaito. Tada tvirtai nutariau tapti geru sportininku. Maniau, kai tapsiu čempionu, visi Lietuvos laikraščiai rašys apie mano pasiekimus ir tada tėveliai atras mane.</p><p>Besimokydamas ketvirtoje klasėje tapau Šilutės rajono šaudymo čempionu. Vėliau tapau jaunučių 1000 metrų bėgimo Šilutės rekordininku (2:47,0 min.). Dalyvavau respublikinėse šaudymo varžybose ir tapau čempionu. Gyvenau pas svetimus žmones Tilžėje, todėl greitai tenykščių sporto vadovų buvau pastebėtas kaip perspektyvus bėgikas. Netrukus patekau į Kaliningrado srities rinktinę ir pradėjau dalyvauti sąjunginėse varžybose.</p><p>1960 m. tapau tarybų sąjungos „Urožajaus“ draugijos čempionu. Po to 1500 m bėgime pasiekiau sovietų sąjungos jaunimo rekordą. Baigęs vidurinę mokyklą Kaliningrado sporto vadovų buvau pasiųstas atlikti karinės tarnybos į Maskvos CASK. Po keletos eilinių pergalių tapau sovietų sąjungos ginkluotųjų pajėgų rinktinės nariu. Pasiekiau nemažai pergalių įvairaus masto varžybose. Tačiau pati svariausia mano gyvenimo pergalė buvo pasiekta 1965 m. Kuboje, Havanos stadione. Ten vyko Varšuvos bloko valstybių varžybos. Tuo metu ten dar buvo šlako takas. Tad bėgimo startukų vinys buvo gana ilgos. Ant siauroko tako dviem eilėmis išsirikiavome 16 bėgikų. Aš stovėjau pirmoje eilėje prie bortelio. Prabėgus 100 metrų pirmajame posūkyje Jugoslavijos bėgikas užmynė man ant dešinės pėdos ir keturiomis vinimis perdūrė ją. Aš nepasitraukiau iš takelio ir žemaitiško užsispyrimo dėka, visas kraujais apsitaškęs, finišavau pirmas. Tai buvo ne tik mano, bet ir visos sovietų sąjungos kario ištvermės, stiprybės, ryžto ir valios pergalė. Havanoje 1500 m nuotolį aš įveikiau per 3:42,3 min. Tai buvo mano „gulbės giesmės“ bėgimas. Daugiau niekada aš nebepriartėjau prie šio rezultato.</p><p>Tarnaudamas CASK aš turėjau galimybę sužinoti apie mano tėvų likimą. Iš archyvinės medžiagos sužinojau, kad mano mama buvo chirurgė, o tėvas – karo aviacijos technikas. Jie abu žuvo kare: mama – prie Kursko, o tėvas – eskadrilėje „Normandija – Nemunas“. Gaila, kad tokia liūdna gaida tenka baigti savo atsakymus.</p><p><b> 10. Jūsų palinkėjimas Lietuvos bėgimo mėgėjams: </b></p><p>Lietuvos bėgimo mėgėjams noriu palinkėti visapusiškos sėkmės bėgimų trasose. Niekada nepervertinkite savo galimybių. Niekada neprievartaukite savo širdies. Išmokite kalbėtis su savimi. Ir bėkite taip, kaip tą dieną jums sako vidinis balsas. </p><p>Pradedantiems reikėtų šiek tiek pasisemti teorinių žinių ir pamažu jas stengtis įgyvendinti praktikoje, tada jūs nepažeisite savo organizmo funkcinių galimybių. Viskas turi būti pasverta ir viskas turi būti daroma nuosekliai. </p><p> Tad iki susitikimų bėgimo trasose.</p>
2010 m. bėgimo sezono pasvarstymų maratoną baigiame kalbindami Lietuvos bėgimo mėgėjų asociacijos prezidentą Romą Bernotą.
1. Kaip LBMA prezidentas įvertintų LBMA darbą 2010 m.? Ar visi planai buvo įgyvendinti? Kokie planai 2011 m.? Ar bėgimo mėgėjai pajaus kažkokias permainas?
Pačiam vertinti savo ir LBMA Valdybos darbą kažkaip lyg ir neetiška. Apie jį jau kalbėjo kiti. Tačiau žinant, kokios buvo finansinės galimybės, Lietuvos BMA darbą siūlyčiau vertinti patenkinamai. Pagal turėtas galimybes buvo suteikta finansinė parama visų 2010 m. tarpklubinio bėgimo konkurso įskaitinių renginių vykdymui, o taip pat klubams, šiame konkurse patekusiems į pirmąjį dešimtuką.
Malonu pažymėti, kad išskyrus pagarbos bėgimą „Gedulo ir Vilties“ dienai atminti, visi kiti planuoti bėgimo renginiai įvyko. Už tai norėčiau nuoširdžiai padėkoti Lietuvos BMA priklausantiems klubų vadovams ir mūsų šalies miestų ir rajonų Kūno kultūros ir sporto padalinių vadovams.
Labai apgailestauju, kad ekonominė krizė turėjo įtakos ne tik Lietuvos BMA veiklai, bet taip pat ji palietė šalies miestų bei rajonų Kūno kultūros ir sporto padalinių veiklą. Todėl 2011 m. kai kurie miestai ir rajonai jau nebesiunčia Lietuvos BMA Valdybai savo planuojamų rengti bėgimo renginių. Reikia daryti išvadą, kad jie jų tikriausiai jau neberengs. Labai norėtųsi, kad bėgimo renginių skaičius nemažėtų.
2011 m. taip pat finansiškai remsime tarpklubinio bėgimo konkurso įskaitinius renginius ir pagal turimas galimybes padėsime į pirmąjį šio konkurso dešimtuką patekusiems klubams.
Norėtume atgaivinti poetui B. Brazdžioniui skirtą bėgimą „Stebeikėliai – Žadeikiai“ ir pasiūlyti Prienų rajono savivaldybei, kad ateityje kartu su Lietuvos BMA Valdyba surengtume bėgimą, skirtą poetui J. Marcinkevičiui atminti.
Apie permainas dabar dar anksti kalbėti. Jeigu toks pat požiūris į Lietuvos „Sportas visiems“ asociacijos veiklą bus tęsiamas ir toliau, neatsižvelgiant į tai, kad kitose Europos šalyse šiai veiklai vystyti yra skiriamos didelės valstybės lėšos, gali būti taip, kad Lietuvoje tokios asociacijos nebeliks visai. Kiekvienai federacijai ar asociacijai bus pasiūlyta surengti po vieną sporto visiems renginį ir valio – darbas vyksta.
2. Organizacijos siekdamos nestovėti vietoje išsikelia strateginius tikslus, kurių rėmuose dėliojami ir trumpalaikiai tikslai. Koks LBMA ilgalaikis (strateginis) tikslas?
Lietuvos BMA taip pat turi trumpalaikius ir ilgalaikius tikslus. Pagrindiniai Lietuvos BMA ilgalaikiai tikslai yra: kiekvienais metais mūsų šalies miestuose ir rajonuose suburti po keletą naujų bėgimo mėgėjų ir kitų klubų, padidinti bėgiojančiųjų skaičių klubuose, surengti po keletą naujų bėgimo renginių. Tačiau, viešpataujant jos didenybei krizei, infliacijai ir jaunimo nutekėjimui į svetimas šalis, šios mūsų pastangos subyra kaip smėlio pilys siaučiant Baltijos vėjams.
3. Kaip LBMA prisideda prie mėgėjiško bėgimo skatinimo? Ką daro, kad gerėtų bėgimo renginių kokybė?
Kaip jau anksčiau minėjau, Lietuvos BMA pagal turimas finansines galimybes paremia tarpklubinio bėgimo konkurso įskaitinius renginius, o taip pat pirmojo dešimtuko klubų vykdomus bėgimo renginius. Lietuvos BMA skatina bėgimo mėgėjus rengdama „Bėgimo taurės“ varžybas, kuriose atskirų grupių nugalėtojus ir prizininkus apdovanoja taurėmis ir medaliais Dėl renginių kokybės Lietuvos BMA turi labai mažai įtakos, nes, kaip liaudyje sakoma, kas moka, tas ir muziką užsako.
4. Ką manote apie minimalių mėgėjiškų bėgimo varžybų reikalavimų patvirtinimą? Gal tokios taisyklės priverstų pasitempti, pagerėtų silpnesnių bėgimo renginių organizavimas? Ar visgi mažieji renginiai nesugebėtų įvykdyti minimalių reikalavimų ir išnyktų?
Minimali ar maksimali bėgimo renginių kokybė taip pat priklauso nuo finansinių galimybių. Jeigu bėgimų organizatoriai pakankamai turi savo lėšų ir dosnius rėmėjus, gali surengti tikrą bėgimo šventę. Palyginimui norėčiau pateikti vieną pavyzdį. Gražiai surengtose „Pasvalio maratono“ varžybose, kurių nugalėtojui įteikiamas 4 litrų bokelis (suprantama pilnas) automobilio tepalo. Ir Utenos hipodrome žirgų lenktynių nugalėtojui įteikiama taurė ir vokelis su keturženkliu skaičiumi litų. Pirmuoju atveju Pasvalio varžybų rengėjai džiaugiasi, kad gali įteikti nors bokelį su 4 litrų tepalu, o žirgų važnyčiotoją nelabai tenkina gauto vokelio turinys. Darykite išvadas patys.
Aišku, bėgimo renginiuose priklausomai nuo bėgimo nuotolio ilgio turi būti sudaroma galimybė atsigerti ir paprasčiausios sąlygos po finišo nusiprausti.
Lietuvos BMA neturi galių reikalauti iš bėgimo renginių vykdytojų kokių nors sąlygų, nes neturi kuo „nubausti“ renginių vykdytojus. Juk į bėgimo renginius bėgimo mėgėjai vyksta savo noru. Tad varžybų organizatoriai gali pasakyti jiems, jeigu kam nors nepatinka sudaromos sąlygos, jie gali nedalyvauti tose varžybose.
5. Ar bendraujate su kitų šalių mėgėjiško bėgimo susivienijimų atstovais? Jeigu bendraujate tai su kuriomis šalimis? Gal planuojate bendrai surengti draugystės bėgimą, kur galėtų dalyvauti kelių valstybių bėgikai (PVZ: kaip pagarbos bėgime „Baltijos kelio“ kur bėga Lietuvos ir Latvijos bėgikai?).
Gaila, kad Europoje nėra bėgimo mėgėjus vienijančios organizacijos, išskyrus maratonininkus. Lietuvos BMA bendrauja su kaimyninių valstybių bėgimo mėgėjais ir yra ne kartą mūsų šalyje surengusi bėgimus, kuriuose dalyvavo Baltarusijos, Rusijos (Kaliningrado srities), Latvijos, Estijos bėgimo mėgėjai. Tai bėgimai: „Gyvybės ir mirties keliu“; „Medininkai – Vilnius“; „Nida – Kaliningradas; „Baltijos kelias“. Jau daug metų į pastarąjį bėgimą prašosi suomiai, švedai, danai, vokiečiai. Bet Lietuvos BMA neturi finansinių galimybių pasikviesti šių šalių atstovus – vien tik jų nakvynei, maitinimui ir papildomam transportui tektų išleisti daugiau kaip pusę Lietuvos BMA metams skiriamo biudžeto lėšų. Aš kiekvienais metais drebančia širdimi informuoju mūsų „Baltijos kelio“ bėgimo dalyvius, kad vėl ir vėl teks mokėti 200,00 Lt starto mokestį, kad galėtume apmokėti bėgikus lydinčio autobuso nuomą.
Gal ne vieta ir laikas pasiskųsti, bet kai man tenka iš mano prezidentinės algos 800,00 Lt „ant popieriaus“ „atriekti“ 200,00 Lt, šeimos biudžetas pajunta smūgį žemiau juosmens.
6. Kurie www.lbma.lt vykdytos diskusijos „Pasvarstymai 2010 metų sezoną prisimenant“ pašnekovai Jums padarė didžiausią įspūdį? Kas labiausiai įstrigo?
Visi pasisakiusieji ir savo nuomonę pareiškę pašnekovai paliko man gerą įspūdį. Patiko jų kaip bėgikų „išprusimas“. Malonu suvokti, kad jie žino, ką ir kaip reikia daryti, norint pasiekti geresnių rezultatų. Bet beveik visų pašnekovų lūpose skambėjo žodis „sportas“ – tai Lietuvos „Sportas visiems“ asociacijoje yra „tabu“. Mes negalime vartoti žodžio „sportas“ – tai jau ne mūsų „leksikos“ žodis. Mūsų Asociacijos tikslas ir pareiga – sveikatingumas, šiuo atveju – bėgimas sveikatos gerinimo tikslams įgyvendinti.
7. Ar pasisėmėte minčių iš diskusijų, ką Lietuvoje reiktų tobulinti, ką keisti? Ar tokią apklausą reikėtų vykdyti kasmet?
Man patiko vykdoma apklausa. Aš pasakyčiau, kad tai kai kam buvo trumpa glausta vadovėlio apie bėgimą santrauka, iš kurios jie galėjo pasimokyti. Tai rodo ir mūsų puslapio lankomumas. Tačiau, manyčiau, kad daugumoje atvejų apklausa buvo orientuota į lyderius, kurie priklauso ir mūsų šalies bėgimo elitui. Ateityje siūlyčiau orientuotis į eilinius bėgimo mėgėjus, kurie bėgioja savo malonumui ir sveikatos stiprinimui, o žvaigždžių pasisakymai būtų kaip stimulas kitiems panašėti į juos. Be to mūsų tinklapyje reikėtų skelbti apie knygas, kuriose yra bėgimo pradžiamokslis, bei leidiniai skirti tolimesniam užsibrėžto tikslo siekimui.
8. Ar vis dar turite svajonę ar tikslą susijusį su bėgimu (koks jis)?
Kaip sakoma, svajonė ir viltis miršta paskutinė. Koks begali būti tikslas, kai tu jau esi „infarktuotas“ ir „insultuotas“ – galbūt vežimėlyje. Gal šie mano žodžiai nuskambės labai keistai ir banaliai, bet norėčiau numirti bėgdamas. Tik labai pergyvenu dėl to bėgimo organizatoriams kilsiančių nemalonumų dėl mano mirties. Todėl renginių organizatoriams nuoširdžiai patariu - būtinai reikalaukite, kad bėgimų dalyviai kortelėse savo parašu patvirtintu, jog už visas pasekmes bėgimo metu atsakomybę prisiima patys.
9. Ar Jūsų kaip sportininko biografijoje buvo kas nors išskirtinio, neįprasto? Nuo kelių metų pradėjote sportuoti? Kas jus įtraukė į sportą? Ar bėgimas buvo pirmoji Jūsų sporto šaka, ar galbūt pradėjote nuo kažko kito? Koks įsimintiniausias, geriausias sportinis pasiekimas?
Šiuo klausimu jūs palietėte skaudžiausią mano širdies stygą. Iki 21 metų aš nežinojau, kur yra mano tėvai. Todėl jau nuo mažens pradėjau rašyti eilėraščius ir siųsti juos į Šilutės rajono laikraštį „Leninietis“. Maniau, kad perskaitę laikraštyje mano eilėraštį atsišauks tėvai. Tačiau mano lūkesčiams nebuvo lemta išsipildyti. Aš supratau, kad šį laikraštį gauna tik Šilutės rajono gyventojai. O jeigu mano tėvai yra kitame mieste ar rajone, jie tų mano eilėraščių neskaito. Tada tvirtai nutariau tapti geru sportininku. Maniau, kai tapsiu čempionu, visi Lietuvos laikraščiai rašys apie mano pasiekimus ir tada tėveliai atras mane.
Besimokydamas ketvirtoje klasėje tapau Šilutės rajono šaudymo čempionu. Vėliau tapau jaunučių 1000 metrų bėgimo Šilutės rekordininku (2:47,0 min.). Dalyvavau respublikinėse šaudymo varžybose ir tapau čempionu. Gyvenau pas svetimus žmones Tilžėje, todėl greitai tenykščių sporto vadovų buvau pastebėtas kaip perspektyvus bėgikas. Netrukus patekau į Kaliningrado srities rinktinę ir pradėjau dalyvauti sąjunginėse varžybose.
1960 m. tapau tarybų sąjungos „Urožajaus“ draugijos čempionu. Po to 1500 m bėgime pasiekiau sovietų sąjungos jaunimo rekordą. Baigęs vidurinę mokyklą Kaliningrado sporto vadovų buvau pasiųstas atlikti karinės tarnybos į Maskvos CASK. Po keletos eilinių pergalių tapau sovietų sąjungos ginkluotųjų pajėgų rinktinės nariu. Pasiekiau nemažai pergalių įvairaus masto varžybose. Tačiau pati svariausia mano gyvenimo pergalė buvo pasiekta 1965 m. Kuboje, Havanos stadione. Ten vyko Varšuvos bloko valstybių varžybos. Tuo metu ten dar buvo šlako takas. Tad bėgimo startukų vinys buvo gana ilgos. Ant siauroko tako dviem eilėmis išsirikiavome 16 bėgikų. Aš stovėjau pirmoje eilėje prie bortelio. Prabėgus 100 metrų pirmajame posūkyje Jugoslavijos bėgikas užmynė man ant dešinės pėdos ir keturiomis vinimis perdūrė ją. Aš nepasitraukiau iš takelio ir žemaitiško užsispyrimo dėka, visas kraujais apsitaškęs, finišavau pirmas. Tai buvo ne tik mano, bet ir visos sovietų sąjungos kario ištvermės, stiprybės, ryžto ir valios pergalė. Havanoje 1500 m nuotolį aš įveikiau per 3:42,3 min. Tai buvo mano „gulbės giesmės“ bėgimas. Daugiau niekada aš nebepriartėjau prie šio rezultato.
Tarnaudamas CASK aš turėjau galimybę sužinoti apie mano tėvų likimą. Iš archyvinės medžiagos sužinojau, kad mano mama buvo chirurgė, o tėvas – karo aviacijos technikas. Jie abu žuvo kare: mama – prie Kursko, o tėvas – eskadrilėje „Normandija – Nemunas“. Gaila, kad tokia liūdna gaida tenka baigti savo atsakymus.
10. Jūsų palinkėjimas Lietuvos bėgimo mėgėjams:
Lietuvos bėgimo mėgėjams noriu palinkėti visapusiškos sėkmės bėgimų trasose. Niekada nepervertinkite savo galimybių. Niekada neprievartaukite savo širdies. Išmokite kalbėtis su savimi. Ir bėkite taip, kaip tą dieną jums sako vidinis balsas.
Pradedantiems reikėtų šiek tiek pasisemti teorinių žinių ir pamažu jas stengtis įgyvendinti praktikoje, tada jūs nepažeisite savo organizmo funkcinių galimybių. Viskas turi būti pasverta ir viskas turi būti daroma nuosekliai.
Tad iki susitikimų bėgimo trasose.
