Pasvarstymai 2010 metų sezoną prisimenant (23)

Iliustracija

Man bėgioti, - tai tas pats kas pavalgyti ir pamiegoti, tai tiesiog būtina... Šie žodžiai sklinda iš daugelio mūsų širdžių, tiesiog ne kiekvienas tai garsiai išreiškiame. O ji, Greta Endziulytė, labai atvirai dėsto mintis apie tai kokią svarbią rolę jos gyvenime užima bėgimas.

1. Kas tau pačiai yra bėgimas? Hobis? Kokias emocijas jis tau suteikia? Ar galėtum nebesportuoti?

Taip, bėgimas man yra vienas didžiausių gyvenimo malonumų, - tai mano hobis. Savęs jau neįsivaizduoju nesportuojančios. Artimieji, draugai dažnai manęs klausia: „kam tu bėgioji, kam tau to reikia...?“ Aš jiems atsakau: ,,man bėgioti, - tai tas pats kas pavalgyti ir pamiegoti, tai tiesiog būtina“.

Nepasportavus aš pati sau nepatinku, dažnai būnu be nuotaikos, trūksta energijos, atrodo, kad jėgos mane apleido, tiesiog nerealizuoju savęs. Turiu per dieną bent vieną valandą išprakaituoti, kad jausčiausi gerai.

2. Tavo manymu, kodėl bėganti mergina yra gana retas reiškinys?

Iš dalies sutinku su Jūsų teiginiu, kad merginų bėgikių yra mažiau. Bet tai liečia merginas kurios siekia rezultatų, dalyvauja varžybose, ir tai tik Lietuvos mastu. Merginos kurios sportuoja savo malonumui, nesiekdamos rezultatų, - tikrai ne retas reiškinys. Galbūt merginos turiu mažiau drąsos, valios sudalyvauti ir išmėginti savo jėgas varžybose.

Drįsčiau teigti, kad Lietuvos bėgikės, savo rezultatais pasaulyje yra pranašesnės už tautiečius vaikinus. Mūsų sportininkės stebina aukštais rezultatais visame pasaulyje. Turime labai pajėgių maratonininkių, iš kurių, jau ne viena įvykdė Olimpinį normatyvą.

3. Daugumai bėgikų Syguldos kalnų maratonas (55 km) atrodo sunkiai įveikiama užduotis. Ar išties buvo taip sunku pasiekti finišą? Kokie įspūdžiai? Šią trasą rekomenduotum savo draugui ar priešui?

Siguldos kalnų maratonas vienas iš mano įsimintiniausių ir įspūdingiausių bėgimų. Net negaliu pavadinti tai bėgimu, greičiau kopimu į kalnus, lipimu laipteliais, čiuožimu per purvą – įspūdžių tikrai netrūko.

Šis bėgimas reikalauja nemažai rezervų, bet man jis nebuvo labai sunkus. Iš tiesų, man sunkiau buvo įveikti tikrąjį maratoną 42,195 metrus. Siguldos kalnų maratone tie 55 kilometrai nelabai ir jautėsi, lipdama laipteliais spėdavau ir pailsėti, susikaupti bėgimui. Įveikus šį kalnų maratoną, supratau, kad man patinka nestandartinės trasos, kai kiekvienam žingsnyje laukia netikėtumai, nauji išbandymai.

Šį Siguldos kalnų maratoną rekomenduočiau visiems savo draugams, kuriems nuobodu bėgioti lygioje trasoje, trokštantiems naujų išbandymų, norintiems pasitikrinti savo jėgas ilgame bėgime.

4. Pačios bėgimo stilius labai įdomus. Ar jis tau pačiai priimtinas? Lengvai jaučiatės trasoje? Nebandei koreguoti bėgimo technikos?

Žinau, kad mano bėgimo technika nėra gera. Susigadinau ją bėgiodama asfaltu studijų laikais. Nuo kietos dangos pradėjo skaudėti antkaulius, tai stengdavausi statyti pėdą nuo kulno, kad skausmas mažesnis būtų. Taip, žinoma, stengiuosi ją koreguoti, bet taisykilngą žingsnį pavyksta išlaikyti tik bėgant trumpas distancijas (iki 3 kilometrų).

Tikiuosi ateityje man pavyks išlaikyti gražų žingsnį visus 42,195 metrus.

5. 2010 m. Krokuvos maratone pasiekėte gerą rezultatą: 3:36. 2011 m. vėl užsiregistravote į Krokuvos maratoną. Kuo jis ypatingas? Gal tai gera aukštų rezultatų kalvė?

Krokuvos maratonas - tai mano antrasis įveiktas maratonas. Deja, ir pats sunkiausias bėgimas.

Rezultatu esu nepatenkinta, tikėjausi jo geresnio, bet 32 kilometre sutraukė kirkšnį, likus 10 kilometrų kas 200 metrų turėdavau sustoti, kad bent ristele galėčiau pabaigti. Iš tiesų, jei ne mano kolega Žydrūnas, šio Krokuvos maratono nebūčiau baigusi, jis nepaliko manęs iki pat finišo.

O šiais metais aš vėl užsiregistravau, norėdama sau įrodyti, kad galiu prabėgti geresniam rezultatui. Aišku, bus matyt, juk maratonas yra nenuspėjamas, kaskart vis nustebinantis, manau, tas ir traukia mane.

6. Kaip pačiai susiklostė 2010 m. bėgimo sezonas? Kokie planai 2011 m.?

2010 metų sezonu esu patenkinta. Praeitais metais patyriau daug bėgimo malonumų, išbandžiau savo jėgas nestandartinėse rungtyse. Noras bėgioti man suteikia galimybę pamatyti ne tik Lietuvos, bet ir mūsų kaimynų architektūrą, aplankyti muziejus, didžiųjų miestų pilis.

2011 metais norėčiau kuo greičiau išgyti, ir vėl džiaugtis bėgimo malonumais. Patyriau traumą, jau mėnuo laiko kai nebėgioju, o man tai ilgas laiko tarpas, labai pasiilgau startų.

7. Ar turite svajonę ar tikslą susijusį su bėgimu (koks jis)?

Taip, žinoma. Visi mes turime svajonių. Manau, mano svajonės realios, tiesiog svajoju pagerinti visų rungčių savo asmeninius rezultatus, svajoju sudalyvauti ultramaratone ir, aišku, kad sveikata leistų dar ilgus metus bėgioti.

8. Jūsų šventinis palinkėjimas Lietuvos bėgimo mėgėjams:

Sveikatos - drąsos – valios – stiprybės bėgimo takelyje.

Parašyta 2011-02-15 , kategorijoje "Kitos"