Pasvarstymai 2010 metų sezoną prisimenant (17)

Iliustracija

Antras šios savaitės pašnekovas, jau antrus metus iš eilės pusmaratonio bėgikas Nr. 1 Lietuvoje – Tomas Matijošius.

1. Ar galėtum trumpai apžvelgti savo treniruočių principus? Kaip reikia treniruotis, kad rezultatai kasmet kiltų, kaip kad pas patį?

Treniruočių metodiką, manau reikėtų taikyt individualiai prie kiekvieno žmogaus organizmo. Jei treneris pajaučia sportininką, tada ir rezultatai gerėja. Žiūrint į visus metus, rudenį ir pavasarį renku kilometražą. Paprastai į mėnesį trys savaitės būna darbinės, viena poilsiui, nors esu bandęs ir be poilsio. Savaitėje 12-13 treniruočių, iš jų 3 sunkesnės, t.y ilgesnės atkarpos, trumpesnės atkarpos, tempinis arba ilgas bėgimas. Visos kitos treniruotės krosai ir po jų įvairūs pratimai.

Varžybiniu periodu kilometražą mažinu per pusę ir didinu atkarpų intensyvumą. Prieš du metus pakeičiau metodiką, anksčiau buvo daugiau greitesnių atkarpų, mažiau treniruočių (apie 9). Po pasikeitimo kartais pritrūksta to greičio finišuojant 1500 m ar 3000 m distancijose.

2. Kokie bėgimo rezultatų gerinimo principai? Juos bandai gerinti nuolat ar yra kažkokie pereinamieji periodai, kai duodi organizmui atsipūsti? Ar yra kažkokios rezultatų gerinimo ribos, kai nieko nebegali padaryti?

Per kiekvienas varžybas stengiuosi išsikrauti 100 procentų, tai nėra gera taktika laimėjimui, bet taip bent galiu save stebėti, ar blogai kas su metodika, ar tiko priėjimas prie varžybų ir pan. Jei jaučiuosi pervargęs, paprasčiausiai nestartuoju. Jei esi sportininkas, turi apie jokias ribas negalvoti.

3. Ar galėtum bėgti dar geriau, nei bėgi dabar? Jei taip, tai kas trukdo tą pasiekti?

Mano organizme dar labai daug silpnų vietų, ir pačia bėgimo technika nesu patenkintas, tad kol yra noro treniruotis, manau bėgimas gerės.

4. Ko patartum vengti treniruotėse? Kas yra blogai ir gali sukelti persitreniravimą?

Patarčiau darant naujus pratimus nepersistengti, klausyti organizmo, jei prasta savijauta - visai praleisti treniruotę ir niekada neatidirbinėti dvigubai. Per didelis noras greit tobulėt ne tik sukelia persitreniravimą, bet ir traumas. Pats persitreniravimas pasireiškia bloga savijauta ir prastu rezultatu per varžybas, kitaip tariant „duobė“. Po sunkių treniruočių visą dėmesį skiriu atsistatymui. Geras miegas, gera nuotaika, geras maistas, rimtesniam sportininkui ir papildai yra būtini pilnaverčiam atsistatymui.

5. Kokiais būdais stengiesi išvengti traumų? Ką darai gavęs traumą, siekdamas sušvelninti padarinius? Kaip koreguoji treniruočių krūvius esant traumai?

Kuo geresnis apšilimas, tuo mažesne tikimybė susitraumuoti, reikia organizmą išjudinti ir paruošti maksimaliems krūviams. Pirmoji pagalba prieš visokius patempimus tai ledas, labai stipriai susitraumavęs dar nebuvau. Kaip taisyklė visos bėdos išlenda varžybiniu periodu.

Praeitą vasaros sezoną atkentėjau su užspaustu sėdmens nervu. Įkyri trauma, vis atsinaujinanti, o viskas iš per didelio noro atsitiest po nesėkmingo maratono starto. Po LAF taurėje pasiekto 5000 m asmeninio rekordo nepailsėjau ir po 2 dienų darydamas greitas atkarpas susitraumavau...

6. Ar Jūsų kaip sportininko biografijoje buvo kas nors išskirtinio, neįprasto?

Su lengvąja atletika susipažinau tik pradėjęs studijuoti VGTU, buvo tarpfakultetinės 3000 m varžybos stadione. Atbėgau pirmas, aplenkęs tuometinius greičiausius universiteto stajerius, laikas buvo 9:27, tokiam rezultatui užteko kartais sudalyvauti orientavimosi varžybose ir retkarčiais pažaisti krepšinį. Dėstytojas J. Pečiura parekomendavo trenerę L. Juchnevičienę, pradėjau lankyt treniruotes ir po 3 mėnesiu mečiau, nes kažkas keliui atsitiko... Po gerų metų pats sugrįžau, tad rimtai sportuoju nuo 2006 m. O su pačiu bėgimu susipažinau 3 klasėje, 4 km varžybose, atrodo, trečias finišavau. Suginčių vidurinėje mokykloje buvo orientacininkų būrelis, kuriam vadovavo matematikos mokytojas Juozas Vasilevičius. Jis mane ir įtraukė į orientavimosi sportą nuo 4 klasės. Palyginus, kaip iš tikro treniruojasi orientacininkai, mūsų užsiėmimai karta per savaitę ir savaitgalinės varžybos atrodė panašesnės i hobį, bet rezultatai nebuvo prasti. Kai buvome stipriausios sudėties, komandinėje rungtyje, Respublikinėse moksleivių žaidynėse, esame užėmę trečią vietą, aplenkę daug stiprių sporto mokyklų. Kažkokio vieno sportinio laimėjimo neišskirčiau, man kiekvienas pasiektas asmeninis rezultatas yra svarbus.

7. Pirmi maratono bandymai nebuvo itin sėkmingi. Kas buvo blogai? Kada galime iš pačio laukti aukšto maratono rezultato? Kuo pusmaratonio distancija skiriasi nuo maratono, kad rezultatai tokie skirtingi?

Pirmą maratoną bandžiau bėgt Venecijoje, jaučiausi tikrai pasiruošęs, problemos su skausmu šone nuo pat starto, turiu silpną virškinimo sistemą, netvarkinga mityba, blogas miegas ir dar daug kitų klaidų privertė nuleist rankas 23 kilometre. Spazmai pilve buvo tokie stiprūs, kad teko kelis kart sustot, tik tai dėl to, kad pirmas maratonas, pabaigiau distanciją. Antras bandymas pavasari Rygoje. Nesisekė jau stovykloje, paskutinę savaitę susirgau, treniravausi su temperatūra, nors ir likę 2 savaitės buvo iki maratono, nesugebėjau atsistatyti. Varžybose oro temperatūra man buvo per aukšta, prastai jau 13 kilometre pasijaučiau, o 28 kilometre teko pasitraukt iš varžybų. Maratono distanciją dar tikrai bandysiu įveikti, bet tik tada, kai 100 procentų busiu pasiruošęs. Mano bėgimas nėra ekonomiškas, esu pakankamai sunkus kaip bėgikas (83 kg), pusmaratoniui tai ženklios įtakos neturi, o maratone kiekvienas papildomas kilogramas „žudo“ rezultatą. Reikia rinkti kilometražą, alinti raumenyną, derinti mitybą, eksperimentuoti su savimi, kitaip ši distancija man nepasiduos.

8. Kokie planai 2011 m.? Ar nustebinsite Lietuvos bėgimo mylėtojus naujais trasų rekordais?

Pagrindinis planas, jei tik kantrybė leis, taisyti silpnas raumenų grupes, lengvinti bėgimą. Rudenį gal pavyks kokiam maratone startuoti, o dėl trasų rekordų - taip, stengsiuosi kiek leis jėgos, lengvų rekordų nebūna.

9. Ar turite svajonę ar tikslą susijusį su bėgimu (koks jis)?

Turiu vieną. Manau ją įgyvendinsiu tolimoje ateityje. Norėčiau padėt Lietuvos jauniesiems stajeriams. Nemalonu man pačiam tokioje „sistemoje“ sportuoti. Vis dažniau aplanko „netinkamos“ mintys, kad neišnaudoju savęs maksimaliai, ir visa tai tik laiko gaišimas.

10. Ką palinkėtum Lietuvos bėgimo mėgėjams:

Kuo mažiau „pagaut zuikių“ bėgant!!!

Parašyta 2011-02-01 , kategorijoje "Kitos"