<p>2018-01-14 - sekmadienį - Vilniuje apie 7,6 tūkst. žmonių dalyvavo tradiciniame tarptautiniame pagarbos bėgimas „Gyvybės ir mirties keliu“, kuris skirtas žuvusiesiems už Lietuvos laisvę 1991 metais pagerbti. Į jį buvo užsiregistravęs rekordinis skaičius – daugiau nei nei 8,3 tūkst. įvairaus amžiaus žmonių.<br />„Maždaug 7 tūkstančiams 600 buvo padalinta atributika, todėl spėjame, kad toks skaičius dalyvavo. Maždaug pusė dalyvių civiliai, pusė kariai, pagal registraciją turėjo dalyvauti 3900 karių ir 4400 civilių, kas galėjo, negalėjo. Bet bėgimas vis tiek rekordinis, kasmet bėgimo dalyvių daugėja tūkstančiu“, – BNS sakė Lietuvos bėgimo mėgėjų asociacijos prezidentas Vidmantas Dobrovolskas.</p>
<p>Į bėgimą užsiregistravo entuziastai iš 17 užsienio šalių. Jame taip pat dalyvavo Lietuvoje reziduojantys užsienio šalių ambasadoriai, kariai iš JAV, Vokietijos, Olandijos, Prancūzijos, Norvegijos Kroatijos ir kitų valstybių. „Kad tiek žmonių ir tiek jaunų žmonių yra, tai rodo visuomenės stiprybę, tai rodo valstybės stiprybę, laisvės stiprybę – tai yra džiugu. Patriotizmo padidėjimas kilo su pirmomis turbūt ryškiausiomis grėsmėms – tai buvo Ukraina. Šis bėgimas, manyčiau yra tikras stiprybės atspindys“, – žurnalistams sakė krašto apsaugos Raimundas Karoblis.</p>
<p>Tarp susirinkusiųjų į bėgimą – daug jaunimo, karių, Šaulių sąjungos atstovų, moksleivių, įvairių įstaigų ir institucijų darbuotojų. Nemažai vaikų ir jaunuolių prie starto stovėjo su Šaulių sąjungos marškinėliais, buvo apsigaubę trispalvėmis ir vėliavomis su Vyčiu. 14-metis alytiškis Dovydas BNS sakė, kad jau dalyvauja antrame bėgime, jis jam labai patinka. „Įsivaizduoju, kad buvo žmonės, kurie gynė Laisvę, Lietuvą“, – sakė moksleivis.</p>
<p>Iš Tauragės atvykusios ir Lietuvos šaulių sąjungos marškinėlius vilkėjusios merginos BNS sakė, kad bėgime taip pat dalyvauja antrus metus. „Tai padėka tiems, kurie pasiaukojo Lietuvai“, – sakė 16-metė mergina.</p>
<p>Vyriausiasiems bėgimo dalyviams – 80 metų, tokių yra trys. Dalyvauti bėgime užsiregistravo ir vienerių metų vaikas. Prie starto buvo matyti keletas tėvų su vežimėliais.</p>
<p>Jau 27-ąjį kartą vykęs bėgimas prasidėjo nuo žuvusiųjų poilsio vietos Antakalnio kapinėse ir driekėsis Vilniaus gatvėmis iki televizijos bokšto. Tradicija tapusio bėgimo tikslas – skiepyti meilę ir pilietinę pareigą Tėvynei kovoje už jos Laisvę ir Nepriklausomybę. Prieš bėgimą karinių dalinių atstovai, bėgimo organizatoriai ir svečiai padėjo gėlių prie žuvusiųjų Laisvės gynėjų kapų. Bėgimo pabaigoje padėta gėlių prie Vilniaus televizijos bokšto memorialinės sienos.</p>
<p>„Gyvybės ir mirties keliu“ bėgimai organizuojami ne tik Lietuvoje, bet ir kitose aštuoniose pasaulio šalyse. Šiais metais žuvusiuosius už Lietuvos laisvę pagerbs Jungtinėse Amerikos Valstijose, Belgijoje, Ispanijoje, Šveicarijoje, Jungtinėje Karalystėje, Vokietijoje, Estijoje ir Suomijoje. Čia į bėgimus registravosi daugiau nei 800 žmonių.</p>
<p>1991 metų sausį sovietai karine jėga mėgino nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, 1990-ųjų kovo 11 dieną paskelbusią šalies nepriklausomybę nuo SSRS. Sausio 13-osios naktį Sovietų Sąjungos kariniams daliniams šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos komiteto pastatą žuvo 14 žmonių. Buvo sužeista daugiau kaip tūkstantis beginklių žmonių. Nors sovietų kariams pavyko užimti Televizijos bokštą bei Lietuvos radijo ir televizijos pastatą, jie neišdrįso pulti tūkstančių žmonių saugomo tuometinės Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pastato.</p>
<p>Bėgimu pagerbtos Sausio 13-osios įvykių aukos – žmonės sužeisti 1991 m. sausio 13-osios naktį ir mirę nuo sužalojimų, patirtų sovietiniams kariniams daliniams šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos komiteto pastatą:<br />Loreta Asanavičiūtė (1967-04-22 – 1991-01-13)<br />Virginijus Druskis (1969-02-01 – 1991-01-13)<br />Darius Gerbutavičius (1973-07-14 – 1991-01-13)<br />Rolandas Jankauskas (1969-01-02 – 1991-01-13)<br />Rimantas Juknevičius (1966-08-09 – 1991-01-13)<br />Alvydas Kanapinskas (1952-07-26 – 1991-01-13)<br />Algimantas Petras Kavoliukas (1939-01-08 – 1991-01-13)<br />Vidas Maciulevičius (1966-08-27 – 1991-01-13)<br />Titas Masiulis (1962-02-06 – 1991-01-13)<br />Alvydas Matulka (1955-05-30 – 1991-01-13)<br />Apolinaras Juozas Povilaitis (1937-02-03 – 1991-01-13)<br />Ignas Šimulionis (1973-12-17 – 1991-01-13)<br />Vytautas Vaitkus (1943-09-22 – 1991-01-13)<br />Vytautas Koncevičius (1941-05-24 – 1991-02-18)<br />Stasys Mačiulskas (1952-07-05 – 1991-04-14)</p>
<p>Apie renginį spaudoje:<br /><br /><a href="https://www.alfa.lt/straipsnis/50251958/vilniuje-vyko-begimas-gyvybes-ir-mirties-keliu" target="_blank">https://www.alfa.lt/</a></p>
<p><a href="https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/vilniuje-prasidejo-begimas-gyvybes-ir-mirties-keliu-56-910384#_" target="_blank">https://www.15min.lt</a></p>
2018-01-14 - sekmadienį - Vilniuje apie 7,6 tūkst. žmonių dalyvavo tradiciniame tarptautiniame pagarbos bėgimas „Gyvybės ir mirties keliu“, kuris skirtas žuvusiesiems už Lietuvos laisvę 1991 metais pagerbti. Į jį buvo užsiregistravęs rekordinis skaičius – daugiau nei nei 8,3 tūkst. įvairaus amžiaus žmonių.
„Maždaug 7 tūkstančiams 600 buvo padalinta atributika, todėl spėjame, kad toks skaičius dalyvavo. Maždaug pusė dalyvių civiliai, pusė kariai, pagal registraciją turėjo dalyvauti 3900 karių ir 4400 civilių, kas galėjo, negalėjo. Bet bėgimas vis tiek rekordinis, kasmet bėgimo dalyvių daugėja tūkstančiu“, – BNS sakė Lietuvos bėgimo mėgėjų asociacijos prezidentas Vidmantas Dobrovolskas.
Į bėgimą užsiregistravo entuziastai iš 17 užsienio šalių. Jame taip pat dalyvavo Lietuvoje reziduojantys užsienio šalių ambasadoriai, kariai iš JAV, Vokietijos, Olandijos, Prancūzijos, Norvegijos Kroatijos ir kitų valstybių. „Kad tiek žmonių ir tiek jaunų žmonių yra, tai rodo visuomenės stiprybę, tai rodo valstybės stiprybę, laisvės stiprybę – tai yra džiugu. Patriotizmo padidėjimas kilo su pirmomis turbūt ryškiausiomis grėsmėms – tai buvo Ukraina. Šis bėgimas, manyčiau yra tikras stiprybės atspindys“, – žurnalistams sakė krašto apsaugos Raimundas Karoblis.
Tarp susirinkusiųjų į bėgimą – daug jaunimo, karių, Šaulių sąjungos atstovų, moksleivių, įvairių įstaigų ir institucijų darbuotojų. Nemažai vaikų ir jaunuolių prie starto stovėjo su Šaulių sąjungos marškinėliais, buvo apsigaubę trispalvėmis ir vėliavomis su Vyčiu. 14-metis alytiškis Dovydas BNS sakė, kad jau dalyvauja antrame bėgime, jis jam labai patinka. „Įsivaizduoju, kad buvo žmonės, kurie gynė Laisvę, Lietuvą“, – sakė moksleivis.
Iš Tauragės atvykusios ir Lietuvos šaulių sąjungos marškinėlius vilkėjusios merginos BNS sakė, kad bėgime taip pat dalyvauja antrus metus. „Tai padėka tiems, kurie pasiaukojo Lietuvai“, – sakė 16-metė mergina.
Vyriausiasiems bėgimo dalyviams – 80 metų, tokių yra trys. Dalyvauti bėgime užsiregistravo ir vienerių metų vaikas. Prie starto buvo matyti keletas tėvų su vežimėliais.
Jau 27-ąjį kartą vykęs bėgimas prasidėjo nuo žuvusiųjų poilsio vietos Antakalnio kapinėse ir driekėsis Vilniaus gatvėmis iki televizijos bokšto. Tradicija tapusio bėgimo tikslas – skiepyti meilę ir pilietinę pareigą Tėvynei kovoje už jos Laisvę ir Nepriklausomybę. Prieš bėgimą karinių dalinių atstovai, bėgimo organizatoriai ir svečiai padėjo gėlių prie žuvusiųjų Laisvės gynėjų kapų. Bėgimo pabaigoje padėta gėlių prie Vilniaus televizijos bokšto memorialinės sienos.
„Gyvybės ir mirties keliu“ bėgimai organizuojami ne tik Lietuvoje, bet ir kitose aštuoniose pasaulio šalyse. Šiais metais žuvusiuosius už Lietuvos laisvę pagerbs Jungtinėse Amerikos Valstijose, Belgijoje, Ispanijoje, Šveicarijoje, Jungtinėje Karalystėje, Vokietijoje, Estijoje ir Suomijoje. Čia į bėgimus registravosi daugiau nei 800 žmonių.
1991 metų sausį sovietai karine jėga mėgino nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, 1990-ųjų kovo 11 dieną paskelbusią šalies nepriklausomybę nuo SSRS. Sausio 13-osios naktį Sovietų Sąjungos kariniams daliniams šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos komiteto pastatą žuvo 14 žmonių. Buvo sužeista daugiau kaip tūkstantis beginklių žmonių. Nors sovietų kariams pavyko užimti Televizijos bokštą bei Lietuvos radijo ir televizijos pastatą, jie neišdrįso pulti tūkstančių žmonių saugomo tuometinės Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pastato.
Bėgimu pagerbtos Sausio 13-osios įvykių aukos – žmonės sužeisti 1991 m. sausio 13-osios naktį ir mirę nuo sužalojimų, patirtų sovietiniams kariniams daliniams šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos komiteto pastatą:
Loreta Asanavičiūtė (1967-04-22 – 1991-01-13)
Virginijus Druskis (1969-02-01 – 1991-01-13)
Darius Gerbutavičius (1973-07-14 – 1991-01-13)
Rolandas Jankauskas (1969-01-02 – 1991-01-13)
Rimantas Juknevičius (1966-08-09 – 1991-01-13)
Alvydas Kanapinskas (1952-07-26 – 1991-01-13)
Algimantas Petras Kavoliukas (1939-01-08 – 1991-01-13)
Vidas Maciulevičius (1966-08-27 – 1991-01-13)
Titas Masiulis (1962-02-06 – 1991-01-13)
Alvydas Matulka (1955-05-30 – 1991-01-13)
Apolinaras Juozas Povilaitis (1937-02-03 – 1991-01-13)
Ignas Šimulionis (1973-12-17 – 1991-01-13)
Vytautas Vaitkus (1943-09-22 – 1991-01-13)
Vytautas Koncevičius (1941-05-24 – 1991-02-18)
Stasys Mačiulskas (1952-07-05 – 1991-04-14)
Apie renginį spaudoje:
https://www.alfa.lt/
https://www.15min.lt
